Stinta – žuvis ypatinga!

Palūšėje, pučiant žvarbokam vėjui, antrąkart vyko smagi šventė „Trauk stintelę“. Antrąkart – dar ne tradicija, bet tikimasi, kad ši šventė taps tradicine. Kuo mes už Pamarį prastesni! Agurkais kvepianti stintelė yra ypatinga tarp visų mūsų ežeruose besiveisiančių žuvų, su ja susiję daug papročių, tradicijų. Atsimenu vaikystę, kai kaime jokių ypatingų emocijų nesulaukdavo jokios į kaimą atvežtos žuvys (o atveždavo kilograminių starkių iš Dysnų, lydekų, kaip kultuvių), bet atvežus stintų, oras pakvipdavo ne tik agurkais, bet ir prisipildydavo kaimiečių klegesio, kalbų, šūksnių – „stinkų atvežė“ (šios žuvys vadintos stinkomis). Belieka pridurti, kad stinta, kaip ir seliava – reliktinė, nuo ledynmečio išlikusi žuvis, gyvenanti tik giliuose (gilesniuose, nei 20 m) ežeruose. Tokių ežerų, kuriuose gyvena stintos, šalyje yra apie 50 (mūsų krašte Baluošas, Lūšiai, Šakarvai, Asalnai ir kt.). Subręsta 1 metų amžiaus, užaugusios iki 6–10 cm ilgio, 3–7 g svorio, užauga vidutiniškai iki 12–15 cm ilgio ir 13–27 g svorio, gyvena apie 5 metus. Neršia balandį, kai tirpsta ledas. Ežerinių stintų pagrindinis maistas – planktoniniai vėžiagyviai, tačiau, esant galimybei, jos neatsisako ir žuvų mailiaus.

Pernai, miniai susibūrus ant ledo, buvo akivaizdžiai parodyta, kaip traukiama stintų valkšna. Šiemet to atsisakyta. Nors dvi savaites iki šventės ausis sukiojo šaltis, bet po sniego antklode ežerų ledas storėjo vangiai ir Lūšiuose tąkart siekė tik apie 12 cm, be to, ledas buvo dvigubas, su vandens sluoksniu viduryje. Tokie ežero šarvai pavojingi didesniam būriui žmonių, todėl žvejai stintavo toliau ežero viduryje, o šventės dalyviai stintų galėjo nusipirkti krante. Ir ne tik žalių. Jos čia buvo ir kepamos.

Prie kranto stovėjo dvi „bobos“ – senas žvejų įrenginys valkšnoms traukti. „Boba“ sukama, einant ratu, ir taip traukiamas apie 300 m ilgio tinklas. Tas archajiškas įrenginys – tik istorinei publikos vaizduotei žadinti, o žvejų tinklus dabar traukia pupsintis automobilio ar kitos mašinos variklis. Tą dieną ir jam jėgos trūko, nes tinklai eketėse prišalo, tad žvejams buvo vargo, kol juos į dienos šviesą su spurdančiu ežero sidabru išvilko.

Įdienojus, šventės dalyvius su švente pasveikino rajono meras Henrikas Šiaudinis, Palūšės bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis ir Ignalinos seniūnas Jonas Polito, linkėję visiems linksmos ir skanios šventės. Mat tądien visokių gardumynų joje išties netrūko. Buvo kepamos ne tik stintos, vieni virė žuvienę, kiti – kopūstienę, treti vaišino žolelių arbata, buvo ir kavos, karštų užkandžių. O kai rajono meras su pagalbininkais užkūrė laužą, aplink jį nuolat spietėsi daugiau ar mažiau žmonių tol, kol jis visai užgeso. Mat vėjas visą laiką buvo nedraugiškas ir vis taikėsi po drabužiais įsisukti ir taip pats sušilti.

Keliose palapinėse prekiauta veltais dirbiniais, keramika, kojinėmis, šalikais ir kitais panašiais daiktas. Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos darbuotojos kartu su Ignalinos turizmo informacijos centru organizavo loteriją, kurios pagrindinis prizas – nakvynė Ginučių malūne. Jau nuo ankstaus ryto Lūšių gale buvo susibūrę 15 žvejų mėgėjų, kurie viliojo žvynuotas ežero gyventojas. Sugavęs 1,1 kg žuvų, varžybas laimėjo Alvydas Kindurys. Antras liko Tomas Zenevičius (0,530 kg), trečias – Gintautas Smuikys (0,480 kg). Žvejojo ir dvi moterys, tačiau joms sekėsi prastai, sugavo atitinkamai 160 ir 110 g žuvų.

Ant ežero įrengtoje ledo aikštelėje vyko ledo ritulio kovos naujojo poilsio centro „Campus viridis“ prizams laimėti, o Daugėliškio ir Vidiškių jaunimas, kaip ir pernai, ant sniego piešė didelį piešinį, kuris po to pateko į Algirdo Panavo drono objektyvą. Visi, tądien kaip nors rungtyniavę, buvo apdovanoti prizais ir dovanomis. Nuotaikingą programą su savo augintiniais parodė VSAT Ignalinos rinktinės kinologai, pasirodymo metu aplink save subūrę didžiulę publikos minią. Dar vyko gana sudėtinga karinė estafetė, su šliaužimu snieguotu koridoriumi, granatų mėtymu ir šaudymu (ją organizavo Ignalinos savanoriai), norintys galėjo pajodinėti ant ponio ir didelio eiklaus žirgo. Galiausiai visus sušildė smagios grupės „Balius“ solistų Lauros ir Klarko dainos.

Šventės dalyviai, prie Lūšių siautėję apie tris valandas, išsiskirstė su geromis nuotaikomis. Per metus stintelės ežere paaugs ir, kaip žada organizatoriai, kitąmet vėl čia susitiksim. Trečiojoje, o tai jau galima vadinti – tradicinėje stintų šventėje.

Autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*





    Varduvininkai:


    -oji metų savaitė, metų diena.

    Reklama ir skelbimai svetainėje