Pabėgimas iš eismo įvykio vietos – nepasiteisinanti avantiūra

Lietuvos keliuose kasmet įvyksta tūkstančiai avarijų. Deja, eismo įvykių kaltininkai ne visuomet lieka nustatyti. Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertai pastebi, kad vis dar egzistuoja nemažai situacijų, kai į avarijas patekę vairuotojai ne tik pasišalina iš eismo įvykio vietos, bet apie nutikusį incidentą vėliau vengia pranešti draudimo įmonei.

Klaidingai įvertina situaciją

Visuomenėje vis dar gajus klaidingas požiūris, kad eismo įvykiu traktuojamas tik toks incidentas, kai yra padaroma akivaizdi žala kitai transporto priemonei. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad savo klaidas, remdamiesi šiuo mitu, teisina nemaža dalis vairuotojų.

„Daugelis jau primiršo Kelių eismo taisykles (KET), kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje. Tad jeigu jūs atsitrenkėte į stulpą, saugumo salelę ar nulaužėte kelio užtvarą prie prekybos centro – tai jau laikoma eismo įvykiu. Šiuo atveju taip pat egzistuoja turto savininkas, kuris dėl jūsų kaltės patyrė žalą. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu“, – aiškina R. Bieliauskas.

Nepaisant to, pasak draudimo eksperto, beveik trys ketvirtadaliai vairuotojų apie panašius incidentus keliuose neinformuoja policijos ar savo draudimo įmonės: „Tuomet jie tampa rimtais pažeidėjais – juk pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė už tokį nusižengimą numatyta itin griežta“, – tvirtina R. Bieliauskas.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje