Laikas pradėti džiaugtis pavasariu

Jau prabėgo daugiau nei pusė kalendorinio pavasario, o tikro jo vis dar laukiame. Kad tokia pavasario eiga – neturėtų nieko stebinti, nes jo pradžia, prisiminkime, buvo viduržiemio viduryje. Kai ne laiku, per anksti pavasaris prasidėjo, tai ir turime jį ankstyvą, bet šaltą. Tiek vėjuotų, su krušomis ir perkūnija orų, kaip šiemet, balandį tikrai nedažnai pasitaiko. Sujaukti orai gal baigsis nuo savaitės vidurio ir, tikėkime, pagaliau bus graži gegužė. Jeigu atkeliaus šiluma, pavasario dienos greit prabėgs ir daugeliui jau rūpės– kokia bus vasara. Yra didelė tikimybė, kad kartosis pavasario orų ritmas: šiltus orus keis lietingos, vėsios dienos. Bet tai tik prognozės, kurios geriau  nesipildytų. Nors turėjome nemalonių, žvarbių dienų, bet per šventes ir renginius buvo gražūs orai, tarsi būtų kas specialiai juos užsakęs. Taip buvo ir per pavasario mugę Ignalinoje. Beje, po  mugės šeštadienio puikios saulėtos dienos, sekė bene bjauriausia savaitė, kokia tik gali būti pavasarį.

Grįžkime į įmugę. Ji buvo šio meto bene pagrindinis įvykis visiems žemės gėrybių mylėtojams. Jau daug metų mugės mūsų rajone vyksta gana aukštame lygyje, šventiškai. Ir šįkart buvo visko, ko geidžia pirkėjas. Tik viena nedidelė ,,bėdelė“ – tų eurų kišenėse katino ašaros. Kai kurios prekės eurais prilygo buvusiam lietuviškam litui. Imkime, tarkim, braškių daigus. Prieš metus kitus I0 daigų kainavo 4–5 litus, o dabar jau 4 eurus. Reikia pastebėti, kad sodmenų pirkėjai vis labiau tampa ,,išmanesni“, tai yra iš anksto žino, kokią kultūrą nori įsigyti. Ir visa ta išmintis iš visažinio interneto. Anksčiau labai dažnai reikėdavo teikti įvairiausių patarimų. Labai paklausios buvo remontantinės avietės, itin visą rinką užkariaujanti veislė „Polka“. Kad ir nešalta žiema buvo, bet rudenį sodintos braškės labai nukentėjo. Patikimiau jas dauginti pavasarį arba tuoj po derėjimo, bet tada dar būna nesustiprėję ūsai. Mugėje nieko netrūko, nebent tik vieno dalyko – gyvos prekės, naminių gyvulių, paukščių. Padėtį nebent kiek gelbėjo gyvi ,,Birvėtos tvenkinių“ karpiai. Bet vėlgi, labai norėtųsi didesnės žuvų įvairovės – starkių, amūrų, šamų, lydekų, eršketų, upėtakių, vėgėlių – įžuvinimui į savo privačius vandens telkinius.

Gamtoje, nepaisant labai atvėsusių orų, pats karštymetis. Tebežydi žibuoklės, plukės, intensyviai sprogsta berželiai, ievos. Skamba sodybų želdiniuose, pamiškėse strazdų, kikilių, liepsnelių balsai, artimiausiu metu ir gegutė  užkukuos, tuojau grįš devynbalsės, kregždės. Įdomu, ar be Broniaus Šablevičiaus kas žino, ar mūsų rajone tebegyvena meldinės nendrinukės – šlapynių gyventojos. Jų išsaugojimui vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 85 000 eurų. Prieš keletą metų nendrinukę teko girdėti (gal ji ten ir perėjo) prie Ilgio ežero, kur įteka upelis iš Balčio.

Sako, pagaliau ateina tikra pavasariška šiluma. Tad visur reikia suspėti: ir darbus pavasarinius laiku atlikti, ir gamtoje pabūti  ir savo sveikata rūpintis, kad ji per patį gražiausią laiką gamtoje nešlubuotų. Laikas pradėti džiaugtis tikru pavasariu.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje