Žinutė
  • Failed loading XML...

Didžiasalis puoselėja šventas protėvių tradicijas ir atmintį

Po penkerių metų pertraukos Didžiasalyje (Ignalinos sen.) įvyko Salos krašto bendruomenės šventė, sukvietusi, kaip patys sakė, dar neregėtą kraštiečių būrį. Mat šįkart buvo ne tik kaimo šventė, šįkart buvo atstatyti ir pašventinti iškart net du Didžiasalio kryžiai: prie Ignalinos–Švenčionių kelio ties posūkiu į kaimą ir jo viduryje. Kryžius pašventino ir vėliau šv. Mišias už Salos gyvuosius ir išėjusius aukojo trys kunigai – Ignalinos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas, Ceikinių parapijos, kuriai priklauso Didžiasalis, klebonas Marijonas Savickas ir jo pagalbininkas kun. Antanas Valatka.

Diena pasitaikė neįtikėtinai vasariška, labai karšta, tad visi nuo kaitros bandė slėptis po skėčiais ar medžių šešėlyje. Tad prie pirmojo kryžiaus ilgos ceremonijos ir kalbų nebuvo. Visa iškilminga dalis vyko kaime. Dalyvavęs rajono meras Henrikas Šiaudinis, sveikindamas salinius su švente, sakė: „Šis kaimas visada pasižymėjo savitumu ir praeities gerbimu. Jūsų kaimas net kitaip pastatytas, pagal senas tėvų ir senelių tradicijas, kurių laikotės iki šiol. Džiugu, kad jūsų tiek daug susirenka, net patys stebitės, ir kur čia tiek. Matyt, teisingai ir dvasingai jus auklėjo tėvai, nes gerbiate savo istoriją ir protėvių atmintį. Menu, dar vaikystėje Ceikinių klebonas K. Garuckas dažnai sakydavo – ateis kas į bažnyčią, neateis, o iš Salos visada bus. Iš amžių jūs tokie“.

Meras viso šio gražaus sumanymo vienam iš iniciatorių ir kryžių autoriui Benediktui Martinkėnui įteikė neseniai išleistą „Ignalinos krašto enciklopedinį žinyną“. Pats Benediktas sakė: „Dabar kaimas susirenka tik vestuvėse, laidotuvėse ir, kaip šiuo atveju, garbingam dalykui – atstatytų kryžių pašventinimui. Prie šio gražaus darbo prisidėjo bemaž visi bendruomenės nariai: kas materialiai, kas darbais ar geru žodžiu. Kryžius lietuviai savo kaimuose stato seniai. Liko neaišku, kas ir kada pirmieji pastatė šį Didžiasalio kryžių, kuris atnaujinamas jau ketvirtąkart. Kol buvo gyvų liudininkų – nepaklausėm. Šie mūsų kryžiai – kaimo dvasia, stiprybė, kurie sutiks ir palydės kiekvieną, išeinantį gyvenimo ar Amžinybės keliais“.

Ant kryžiaus pritvirtintoje lentelėje rašoma, kad pirmojo kryžiaus statymo data nežinoma. Antrasis kryžius atstatytas 1947 m., pašventintas kun. B. Laurinavičiaus. Trečiąkart kryžius atnaujintas 1992 m., tuomet jį pašventino kun. K. Vaičionis. Dabar tai jau ketvirtasis kryžiaus atnaujinimas.

Vėliau B. Martinkėnas MI dar sakė: „Ąžuolai kryžiams nupirkti Daugėliškio girininkijoje. Kryžiai atitinka priimtus aukštaitiškus standartus: yra ne žemesni nei 6 m aukščio, o tašo matmenys – 24x24 cm. Jokių projektų bendruomenė nerašė, viską finansavome savo lėšomis. Labai džiaugiuosi kaimo jaunimu. Sako, jam dabar niekas nerūpi. Be Salos jaunimo nieko nebūtume padarę. Jie didelę dalį darbų atliko, herbą ir vėliavą sukūrė, kryžius vežė ir statė. Tai Leleikų giminės, Mikštų šeimos atžalos, Mindaugas ir Laurynas Baltakiai ir daugelis kitų.

Po visų oficialumų ir bendros nuotraukos, visi pakviesti į paupį, į šventės vietą, kur pradžioje vyko šv. Mišios, buvo pirmąkart pašventinta ir pakelta ant stiebo sukurta Didžiasalio vėliava su kaimo herbu. Jį sukūrė Salos anūkai Saulius Bareika ir Andrius Sarapinas. Herbe pavaizduotos javų varpos, dalgis, pasaga ir žuvis. Apačioje užrašas „Didžiasalis“ ir metai – „1741“. „Iš herbo simbolių matyti, kad Didžiasalis – artojų, žemdirbių ir žvejų kraštas“, – sakė kun. Marijonas.

Baigiantis šv. Mišioms, kun. M. Savickas kvietė melstis ir už žurnalistus, kurie dalyvaudami tokiuose renginiuose ir apie juos rašydami, yra tarsi misionieriai, skleidžiantys geras žinias.

Po Mišių visus pasveikino Ignalinos seniūnas Jonas Polito. Jis atminimo dovanėles įteikė vyriausiam kaimo gyventojui Povilui Leleikai (po mėnesio jam sukaks 90 m.) ir jauniausiems gyventojams – dvynukams Laurai ir Laurynui Baltakiams. Taip pat pasveikinti Salos sportininkai, dažnai varžybose ginantys Ignalinos seniūnijos garbę. Tačiau daugiausia pagarbos ir gražių žodžių tąkart nusipelnė trys vyrai – B. Martinkėnas, Kazimieras Žilėnas ir bendruomenės pirmininkas Pranas Balčiūnas. Tai jie viską sugalvojo, suplanavo ir padedant kitiems, padarė. Su kaimo istorija supažindino buvusi mokytoja Vladislava Maldžiuvienė.

Visi bendruomenės nariai iš savo pirmininko P. Balčiūno rankų gavo dovanų – po puodelį su naujuoju kaimo herbu arba marškinėlius su atitinkamu logotipu.

Įvairūs netikėtumai pakoregavo koncertinę šventės programą. Neatvyko skelbta kaimo kapela iš Ramygalos, Panevėžio r. Likus porai valandų iki šventės pradžios pranešta, kad mirė Bėčiūnų muzikantas Petras Bernatavičius (vyresnysis), tad neatvyko ir šis, turėjęs muzikuoti, duetas. Tačiau už tris atidirbo Strigailiškio liaudiškos muzikos kolektyvas „Eldija“ su Gintare Lukijanskaite, net palapinių stogai kilnojosi nuo Lietuvos skautų ansamblio „Garšva“ vyrų balsų, kuriems padėjo dainuoti buvęs miškų ministras Rimantas Klimas ir Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

O paupyje gardžius kvapus skleidė Palūšės meistro Stanislovo Rastenio verdama žuvienė. Nors šventės dalyvių buvo daug, jos visiems užteko. O saliniai ten atgal jau zujo su krepšiais ir indais – iš namų nešė valgius, dengė suneštinį stalą. Vakaronė tądien vyko iki sutemų, o kai kas ir aušrą paupyje sutiko.

Kitais metais Didžiasaliui – 275-eri. Kasmet rengti tokias šventes per brangu, o ir greitai nusibostų, bet reikėtų pataikyti į jubiliejinį penkerių metų ciklą. Tad jei kitais metais ši data bus praleista, tai vėl reikėtų susitikti 2021-aisias, kai kaimui sukaks 280 metų. Tačiau, žinoma, tai pačios bendruomenės valia, kada vėl rinktis į būrį.

Autoriaus nuotr.

 

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387

  • Rūta

    Parašytas 2015-07-21 15:50:45

    Šventės metu pakeistas Didžiasalio kaimo pakelės kryžius buvo statytas 1933 m. Stanislovo Leleikos – seniausio kaimo gyventojo Povilo Leleikos tėvo.

    Atsakyti

  • atmintis

    Parašytas 2015-07-14 16:18:56

    Nyksta kaimas- nei artoju, nei zveju, vos keli zemdirbiai. Kaima okupuoja naujieji miestieciai su savo ideologija, graunancia pamatines kaimo vertybes.

    Atsakyti





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje