O šūvių į priešą 1940 m. birželio 15 d. vis dėlto buvo

1940-06-15 Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį.

Skaityti plačiau

Partizano dukra ir Stalino anūkas

Perskaičiau, kad, eidamas 75-tuosius metus, po sunkios ligos Maskvoje mirė teatro režisierius Aleksandras Burdonskis, Stalino anūkas. Kaip pasakojo pats režisierius, savo ūsuotąjį senelį matęs tik du sykius - kartą iš tolo ir antrąkart per laidotuves, mat tėvas Vasilijus Stalinas jo motiną anksti palikęs. Po senelio mirties anūkas pasivadino motinos pavarde ir niekad į politiką nesikišo. Visą gyvenimą dirbo Maskvos Centrinės armijos akademiniame dramos teatre režisieriumi.

Skaityti plačiau

Partizanų kovos ir netektys prisimenami gegužę

Rajone jau tapo tradicija kasmet trečiąjį gegužės sekmadienį pagerbti buvusius partizanus ir jų ryšininkus. Kol buvo gyvų laisvės kovotojų, jie šią dieną buvo aplankomi, pasveikinami, įteikiama gėlių. Užpernai mirus paskutiniam rajono partizanui Fortūnatui Ivanauskui iš Ginučių, dabar šią dieną lankomos partizanų kovų, žūties ir palaidojimo vietos, prisimenami ir pagerbiami buvę dar gyvi partizanų ryšininkai.

Skaityti plačiau

Kaip viskas buvo...

Su partizanais aš daugiau susipažinau, kai į mišką išėjo mano tetos augintinis Simonas Purevičius (gim. 1930m.). Teta labai išgyveno, bijojo, kad jis netaptų plėšiku. Su juo buvo tokia istorija: po karo jis rado kažkokį raketinį pistoletą ir netyčia iššovė į save. Pramušė kaukolę, sužalojo galvą, bet kažkaip jį išgydė, tačiau po sužeidimo jis liko labai nervingas.

Skaityti plačiau

Pilalės kautynėse nežuvo nė vienas partizanas

Šeštadienį ant Linkmenų piliakalnio vyks pirmasis ciklo renginys, skirtas Piliakalnių metams. Bus kalbama apie žilą senovę, tačiau ar žinote, kad ant šio piliakalnio vyko ir dar visai neseni įvykiai, menami gyvų liudininkų? 1944 m. rudenį ant jo su okupacine kariuomene kovėsi partizanai. Šis mūšis ypatingas tuo, kad nė vienas laisvės kovotojas tąkart nežuvo. Kai kur literatūroje yra painiojama šio mūšio vieta, nurodant, kad jis esą vyko ant Ginučių piliakalnio.

Skaityti plačiau

Kai Kovo 11-osios aušra dar nežėrėjo

Internete publikuojami KGB dokumentai. Spausdinama ir keletas KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį.

Skaityti plačiau

Kaip pasikeitė mūsų kraštas per 99-erius metus?

Kažkada seniai, kaip pasakose, daugiau nei prieš 100 metų, balandžio 16 d. ryčiausiame Lietuvos pakraštyje, Dysnoje, gimė didis Lietuvos žmogus – Augustinas Voldemaras. Iš mažo kaimelio kilęs jaunuolis tapo gabiu istoriku, poliglotu, pirmosios Vyriausybės vadovu. Neretai žmonės pamiršta, iš kur jis yra. Tačiau jei tik Dysnos krašte užsimintume apie šį asmenį, tikrai ne vienas pasakytų, kas jis buvo, o dar ir nurodytų, kur jo gimtąją sodybą galite rasti.

Skaityti plačiau

Tarpukario Ignalina ir Palūšė tuomet gyvenusių žydų akimis

Nuo XIX a. pabaigos, kai Ignalinos miestelis ėmė plėstis (dėl prie traukinių stoties suaktyvėjusios prekybos), didžiąją daugumą jo gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės, kurie čia gimė, augo, dirbo, mylėjo ir liūdėjo, ėjo į savo mokyklas, maldos namus, džiaugėsi šiuo nuostabiu gamtos kampeliu taip pat, kaip ir mes dabar. Jie nemažai prisidėjo prie to Ignalinos vaizdinio, kuris neužilgo žada išsivystyti į modernų kurortinį miestelį, garsinsiantį unikalų Rytų Aukštaitijos kraštą šalyje ir už jos ribų.

Skaityti plačiau

„Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę (2)

Internete aptikome interviu anglų kalba su Eliezero Gilinskio giminaičiu Ziska Šapiro (Shapiro), užrašytu Izraelio žurnalisto 1994 m. Pasirodo,  Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo karo pradžioje sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rytus, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus buvo sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje, apdovanotas ordinais ir medaliais.

Skaityti plačiau

Subkategorijos





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje