Kraštiečiai, kūrę Nepriklausomą Lietuvą

Valstybę kuria ir jos likimą lemia žmonės, dažniausiai iškilios asmenybės, kurių darbus ir veidus negailestingai nublukina bėgantis laikas. Artėjantis nepriklausomos Lietuvos  šimtmetis – kaip tik puiki paskata nubraukti užmaršties dulkes nuo kraštiečių, kūrusių tą valstybę, vardų. Ta proga Didžiasalio „Ryto“ gimnazija surengė pirmąjį reikšmingai sukakčiai skirto ciklo renginį – vakaronę „Kraštiečiai, kūrę Nepriklausomą Lietuvą“.

Skaityti plačiau

Zarasų krašto architektūros perlas – Salako bažnyčia

Vos įvažiavus į Salako miestelį, atvykusius iš toli pasitinka aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias Salako architektūros akcentas sudaro įspūdį, lyg lankytum ne Zarasų rajono miestelį, o puikiausias Normandijos ar senosios Anglijos bažnyčias. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia užburia savo didingumu ir masyvumu. Galbūt todėl, kad nėra įprasta, jog didžiulis pilkų tašytų akmenų statinys taip ryškiai išsiskirtų iš vietos kraštovaizdžio. Bet bažnyčia Salaką garsina, daro lengvai atpažįstamu, tad ir vietiniai gyventojai didžiuojasi gyvendami šio sakralinės architektūros perlo paunksmėje.

Skaityti plačiau

Seimas pradėjo Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą

Seime surengta šventine konferencija, skirta Lietuvių konferencijos, buvusios įžanga į Vasario 16-ąją, sukakčiai, pradėti Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiai. Konferencijoje dalyvavo ir rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, kiti savivaldybės atstovai.

Skaityti plačiau

Baltų vienybės ugnies sąšauka

Rugsėjo 22 d. vėl ant baltų žemių piliakalnių, įprasminant Piliakalnių metus, sužibs vienybės ugnys. Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.

Skaityti plačiau

Mūsų kraštas istorijos verpetuose

Kitais metais Lietuva minės šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Esame maža tauta, turinti savo teritoriją KRYŽKELĖJE tarp Rytų ir Vakarų, per kurią šimtmečiais ėjo didžiųjų tautų karinis ,,tranzitas‘‘. Du šimtmečius trukusioje kovoje lietuviai atsilaikė prieš kryžiuočių ir kalavijuočių agresiją, neprarado savo identiteto ir bendroje lietuvių – lenkų valstybėje. Ilgiausiai gerbdami savo protėvių tikėjimą, paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę.

Skaityti plačiau

Ant mažai žinomo Puziniškio piliakalnio

Ant trečiojo – Puziniškio piliakalnio – ant kurio vyko istorijos pamoka iš ciklo „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“, susirinko netikėtai daug žmonių. Su pavėlavusiais (nemažas būrys rajono kultūros darbuotojų vėlavo apie 20 min.), jų skaičius ženkliai viršijo šimtą. Šįkart čia susirinko žmonės, keliavę įvairiai – autobusais, automobiliais, o grupė pamokos dalyvių plaukė kateriu iš Palūšės.

Skaityti plačiau

Vieningos Ignalinos žvilgsnis iš Lietuvos valstybės lopšio – Mažulonių

Meilę savo artimam ir savo Lietuvai visi mes suprantame skirtingai: vieni – žodžiais, kiti – darbais, treti – visokeriopu atsidavimu, egzistencijos įprasminimu. Vis tik nepaneigsime fakto, kad žmogaus buvimas šalia žmogaus ir džiaugsme, ir varge yra pats aiškiausias atsidavimo  įrodymas. Juk Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės...

Skaityti plačiau

Antroji istorijos pamoka – ant Ginučių piliakalnio

Tęsiant Ignalinos viešosios bibliotekos projektą „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“, antroji istorijos pamoka vyko ant Ginučių piliakalnio. Pamoką pravedė prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Šįkart žmonių susirinko kiek mažiau, nei pirmąkart ant Pilalės piliakalnio, tačiau nemažai. Bibliotekininkės suskaičiavo, kad dalyvavo apie 95.

Skaityti plačiau

O šūvių į priešą 1940 m. birželio 15 d. vis dėlto buvo

1940-06-15 Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį.

Skaityti plačiau

Subkategorijos





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje