Trumpa istorijos pamoka K. Čeponiui ir kitiems

Šiais metais rajone gana daug renginių, kurie tampriai susiję su krašto praeitimi. Ko gero, čia galima priskirti ir Nijolės Baužytės publicistinę istorinę laidą iš serijos „Miesteliai“ apie Daugėliškį. Pačią laidą netgi galima įvertinti teigiamai, jeigu ne jos istorinė dalis. Kada N. Baužytės paklausiau, kodėl ruošiant šią laidą nebuvo panaudoti pirminiai istoriniai šaltiniai, ji nesugebėjo nieko pasakyti, bet visą kaltę suvertė Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūnui. Klausiau matyt ne tik aš, nes laida iš videotekos iškart dingo.

Skaityti plačiau

Dar daug Lietuvoje tarybų Lietuvos...

Rugpjūčio 23-oji Lietuvos istorijoje tarsi koks likimo kodas. Ši data net keturis kartus įsirėžė į naujausią mūsų istoriją. Šią dieną 1939-aisiais Hitleris su Stalinu mus pasidalino ir šis faktas buvo ilgai slėptas nuo mūsų, 1987-aisias prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje saujos drąsių disidentų iš LLL (Lietuvos laisvės lygos) surengtame mitinge tas gėdingas 1939-ųjų paktas pirmąkart viešai paminėtas, 1988-aisiais, įsikūrus Sąjūdžiui, rugpjūčio 23-iąją Vingio parke įvyko jau drąsus, iki tol neregėtas 200-tūkstantinis mitingas, reikalaujantis panaikinti pakto pasekmes, ir pagaliau šią dieną 1989-aisiais tas reikalavimas patvirtintas dar pasaulyje neregėta Baltijos kelio akcija.

Skaityti plačiau

Kas sieja M. Gorbačiovo izoliavimą Kryme ir „Visagino Country“?

Visaginiečiai sako, kad Lietuvoje vasara baigiasi kartu su „Visagino Country“ festivaliu. Šie metai – ne išimtis. Rugpjūčio 24–25 d. bene seniausias Lietuvos festivalis kvies muzikos gurmanus susitikti vėl. Beje, šie metai festivaliui jubiliejiniai. Visagino ežero pakrantė jau 25-ąjį kartą taps kantri muzikos ir kaubojiškos, amerikietiškos kultūros Meka. 

Skaityti plačiau

Istorijos pamoka šalia Kazokinės dvaro griuvėsių

Ignalinos viešosios bibliotekos projektas „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ tęsia kelionę po rajono dvarus ir dvarvietes. Savo žygį pradėjo Vidiškių dvare, vėliau klajojo Kazitiškio dvarvietės parko takais, trečiąkart stabtelėjo ties Kazokinės dvaro griuvėsiais, kur vyko istoriko docento dr. Salvijaus Kulevičiaus atvira istorijos pamoka „Lietuvos dvarų pasaulis: praeitis, palikimas, reikšmė“. Šįkart pamoka buvo daugiau teorinė, pasakojusi apie dvarų istoriją Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmę šalių ekonomikoms ir valstybių valdymui, apie žmonių požiūrį į dvarus ir dvarininkus.

Skaityti plačiau

Neriame į dvarų istorijos paslaptis

Antradienį į pusmečio kelionę išvyko naujo Viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ karavanas. Projekto pristatymas vyko Vidiškių dvare. Vaizduotę šįkart sužadino publikos gausa. Žmonių susirinko kone dvigubai daugiau, nei talpina visai ne ankšta dvaro rūmų salė. Tad nemažai žiūrovų į salę nepateko, daugeliui teko stovėti tarpduryje. Susirinkusius pasveikino rajono vicemeras Laimutis Ragaišis.

Skaityti plačiau

Keliaujant krašto istorijos vieškeliu, stabtelėta trijose stotelėse

Tverečiaus seniūnija, bendruomenė ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazija sukvietė didelį būrį savo krašto žmonių ir svečių pasivaikščioti istorijos takai, nusidriekusiais nuo Tverečiaus pasienio rinktinės iki miestelio. Visom prasmėm turiningas renginys pavadintas „Krašto istorijos keliu“. Prisiminti ir pagerbti įžymių šio krašto žmonių atvyko daug garbių svečių. Renginio vedėja – mokytoja Nijolė Keraitienė. 

Skaityti plačiau

Kodėl naciams po kojomis mėtėme gėles?

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos  karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“. Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti.

Skaityti plačiau

1940-06-15: į priešą – dvi kulkosvaidžio serijos

Šią dieną 1940 m. Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį. 

Skaityti plačiau

Tremtys įmanomos ir šiandien

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje. 

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje