viagra super force buy over internet

Dūkštą papuošė dar du atminties ženklai

Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, per šalį, per rajoną ritasi tam skirtų renginių bangos. Jos neseniai užliejo ir Dūkšto krantus. Čia vyko Rudens šventė, kurios leitmotyvu ir buvo istorinės atminties gaivinimas ir ateities istorijos kūrimas. Laikas daug ką apdengia užmaršties dulkėmis, išblukina atmintį. Taip ir prieš šimtą metų atkurtą valstybę gynę savanoriai yra primiršti, vargu kas paklaustas pasakytų nors vieną jų pavardę. Todėl šiemet seniūnijose lentų su savanorių pavardėmis atidengimas – puiki priemonė prieš laiko peršamą užmaršties virusą.

Šventė Dūkšte prasidėjo Kryžiaus atlaidais Stanislovo Kostkos bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo neseniai paskirtas klebonas Vytautas Pūkas. Aplink bažnyčią ėjo ir procesija. Vėliau dūkštiečiai dėkojo kunigui Vytautui už šios atlaidų tradicijos gaivinimą.

Jų buvo trylika

Po atlaidų dūkštiečiai dideliu būriu atėjo į skverelį, kuriame dar Sąjūdžio laikais pastatytas iš toli savo baltumu šviečiantis kryžius. Šalia jo įrengta ir atminimo lenta, skirta 1919–1920 m. nepriklausomybės kovų savanoriams, tuomet išėjusiems ginti Lietuvos iš Dūkšto valsčiaus. Šių vyrų buvo

 trylika: Jonas Bikulčius, Petras Bikulčius-Černiauskas, Jurgis Čeikauskas, Balys Edertas, Jonas Grockis, Pranas Jakutis, Mikas Juodagalvis, Petras Juodagalvis, Jonas Korla, Kazys Umbrasas, Petras Umbrasas, Jonas Vilimas ir Viktoras Zinkevičius. Pagerbiant jų atminimą, buvo skaitomos savanorių pavardės ir po kiekvieno nuskambėjusio vardo Dūkšto mokyklos mokiniai prie lentos padėjo po žvakelę. Šiek tiek savanorių kovų istorijos priminė Dūkšto mokyklos istorijos mokytoja Laima Rožienė. Ji perskaitė ir įdomų dokumentą – 1918 m. gruodžio 27 d. tuomečio Ministro Pirmininko Mykolo Šleževičiaus kreipimąsi į Lietuvos vyrus, kuris ir paskatino burtis savanoriams. Kreipimosi tekstas buvo toks: 

„Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva!

Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant. Lietuvos nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę, tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vienybėje, kaip broliai, padavę vienas kitam rankas, stokim už Tėvynę!

Lietuva pavojuje!

Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai. 

Tai ginkim Lietuvą! Parodykim, kad esame verti amžiais kovotos laisvės. Šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose!“

Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Laimutis Ragaišis ir Seimo narys Vytautas Rastenis. Savanorių atminimas pagerbtas ir šiuolaikinių savanorių ginklų salvėmis. Jų buvo trys: už Lietuvą, už savanorius ir už Dūkšto krašto žmones.

Kalbėjo svečiai. Rajono vicemeras L. Ragaišis džiaugėsi šia dūkštiečių švente: „Šiandien atsigręžiame į nueito šimto metų istorijos kelią, aplaistytą krauju, nusėtą kančiomis ir netektimis. Laisvės niekas nedovanoją, ją reikia iškovoti, apginti ir kasdien savo darbais saugoti ir puoselėti. Įvairios kartos įnešė savo indėlį į mūsų nepriklausomybę: savanoriai, pokario partizanai, sovietmečio disidentai. Dabar mūsų eilė laisvę saugoti. Linkiu jums sveikatos ir gražių darbų.“

Kaip čia neprisiminsi popiežiaus Pranciškaus žodžių, atsiųstų prieš vizitą į Baltijos šalis: „Laisvė – turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti vaikams kaip brangų paveldą.“

Šimtmečio kompozicija

Kitas šventės skambus akcentas nuskambėjo, visiems grįžus prie Kultūros centro. Priešais jį, ežerėlio pakrantėje, atidengtas dar vienas šimtmečio ženklas, skirtas ir šiai dienai, ir ateičiai. Atidengta kompozicija, skirta Lietuvos šimtmečiui. Ant metalinės konstrukcijos – lauko akmuo, ant jo – Lietuvos kontūrų granito plokštė ir užrašas „100 atkurtai Lietuvai“. Akmens autorius – dūkštietis Algimantas Bulova. Akmenį atidengė Seimo narys Gintautas Kindurys ir Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas. Atidengdamas paminklą, G. Kindurys sakė: „Šis renginys verčia susimąstyti. Be linksmosios dalies atlikti du gražūs ir prasmingi veiksmai – pagerbti tie, kurie už šalies laisvę kovojo ir žuvo, o antruoju atveju įprasminta tai, kuo šiuo metu gyvename.“

Linksmoji dalis

Prieš keturių kolektyvų koncertų audrą scenoje apsikeista sveikinimo kalbomis, su tądien šventusiu savo gimtadienį pasveikintas Seimo narys V. Rastenis, apdovanoti prie šventės rengimo prisidėję dūkštiečiai. Pakviestas rajono tarybos narys, meteorologas Vytautas Sakalauskas, pasveikinęs publiką su švente, juokavo: „Dabar sinoptikai į dangų žiūri dažniau, nei kunigai. Atvykau kaip žiūrovas, dovanų neatvežiau, bet už tai atvežiau jums gerą orą.“ Seniūnas V. Kazėnas trumpai paminėjo, kaip buvo kuriama kompozicija „100 atkurtai Lietuvai“. Pasak jo, be autorių, pagarbos ir padėkų nusipelno akmenį vežęs Romas Kvedaras ir metalo konstrukcijas kompozicijai parūpinęs Andrejus Chadarovičius, o savo padėkas seniūnas dar įteikė Algimantui ir Svajūnui Bulovams ir Petrui Čeikiui (už kompoziciją), Jūratei Rudokienei (už puošybą gėlėmis), Svajūnui Mažalskiui (už šventės įgarsinimą), Alfredui Paukštei (už žuvienę), Vytautui Zaleckui (už šiupinį), o taip pat Stasiui Raikauskui ir Antanui Šakaliui (už įvairią pagalbą, rengiant šventę).

O po to scena perduota mūzoms. Pirmieji koncertavo šeimininkai, Dūkšto dainų ansamblis (solistas – seniūnas V. Kazėnas), po jų – smagi kapela iš Vilniaus „Ratilai, vėliau – dainų autorius ir atlikėjas Antonijus Žilinskas-Tonis ir grupė „Intervalas“ iš Utenos. Tad muzikos buvo įvairiems skoniams ir amžiaus grupėms. Ir žuvienės bei šiupinio, atrodo, visiems užteko, ir kiti prekeiviai, kaip ir žiūrovai, nenuobodžiavo, Tad peno buvo ir kūnui, ir sielai.

Autoriaus nuotr.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje