Vieliai

Pakankamai reta pavardė Lietuvoje ir rajone. Turėjau dėdienę Teresę Rutkauskienę, kuri kepdavo labai skanius pyragus ir visada Petrinėms atnešdavo pyrago, iškepto tokioje formoje, kurią vadino “čudopečka”. Ją prisimindamas ir skiriu šį straipsnį jos anūkei Vielienei. Nesu susitikęs su šia gimine, bet tai labai sena giminė, kuri čia gyveno jau XVII a. Niekada nepasižymėjo gausumu, bet pasižymėjo sėslumu.

Skaityti plačiau

Vaickai

Lietuvoje pakankamai reta pavardė, bet dažna Ignalinos rajone. Jų tėvonija yra Petriškė ir Strigailiškis. Vėliau atsirado Gaveikėnuose, Ažušilėje, Rimšėnuose, Antazavėje, atskiros šeimos – kitose vietovėse. Apie 1800 m. daugelis jų vadinosi Smigeckiais, po 50 metų vėl liko tik Vaickai. Koks ryšys tarp tų dviejų pavardžių – nenustačiau.

Skaityti plačiau

Žebrauskai

Dažna pavardė Lietuvoje. Palūšės parapijoje ji siejama su Pašakarvio kaimu. Tai bajorai ir gyvena iki šių laikų. Seniausias įrašas rodo, kad Jonas Žebrauskas (1739–1789) turėjo 3 sūnus Vincą (1759 m.), Aleksandrą (1762 m.) ir Jurgį (1774 m.), jie gimė palivarke Bakšti, nežinau kur ši vietovė.

Skaityti plačiau

Zabulevičiai

Paskutinis straipsnis  apie Zuikas išspausdintas neatsitiktinai. Manyčiau, kad iš dabartinių Zuikų gyventojų Zabulevičiai yra seniausiai gyvenantis Zuikose. Be to, jų gyslomis teka ir kaimo pavadinimo bendraautoriaus Zuikos kraujas. Bet apie viską iš pradžios. Zabulevičių pavardė mūsų krašte turėjo įvairių atmainų. Tai Zybalas, Zybalevičius, Zabielavičius, Zabolevičius, Zabalevičius, Zabulis. Visi iš to paties kelmo.

Skaityti plačiau

Zuikos

Pradžioje norėčiau truputį papasakoti apie Zuikų kaimą. 1720 m. čia gyveno 4 šeimos: Bezdaliai, Čepukėnai, Kožemiakos ir Zuikos. Kaimas nedidelis ir jo pavadinimas neabejotinai kilęs nuo Stepono Zuikos šeimos. Tai buvo įprasta tais laikais, kai kaimams pavadinimai buvo suteikiami pagal gyventojų pavardes. Seniausias įrašas apie Zuikas sako, kad Petro Zuikos ir Katerinos šeimoje 1706-9-12 gimė duktė Ona Kūma Kristina Adomaitė iš Zuikų.

Skaityti plačiau

Švilpos

Pakankamai reta pavardė Lietuvoje. Su ja susidūriau ieškodamas savo šaknų. XVI a. Vėliuonoje gyveno bajoras Švilpa. Kur jis vėliau gyveno – nesuradau. Prie Kupiškio XVII a. gyveno Švilpos, bet XVII a. pabaigoje ten Švilpų pavardė dingo. Utenos rajone yra keli kaimai, kur Švilpos gyveno ir gyvena gausiai. Ryšio su Ignalinos rajono Švilpomis neradau. Mūsų Švilpų šaknys siejamos su Kaneišių kaimu.

Skaityti plačiau

Švedros

Lietuvoje – pakankamai reta pavardė. Su ja susidūriau tirdamas Medeišių giminę. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau. Seniausias mano rastas įrašas sako, kad Bartalomėjus Švedras iš Varnališkių turėjo žmoną Kristiną Lesytę (1766–1796) iš Antagavės ir Rozaliją Lašakauskaitę iš Gaveikėnų. 1797-02-07 vestuvėse liudininkais buvo Simonas Vitkauskas iš Vielionių ir Simonas Mudėnas iš Gaveikėnų.

Skaityti plačiau

Rutkauskai

Šią pavardę Lietuvoje praktiškai sutiksi kiekviename rajone. Ieškodamas Rutkauskų giminės šaknų, prieš 20 metų patekau į kampą. 1824 m. visos Rusijos surašyme ir jo papildyme pažymėta, kad Zuikų kaimo surašyme praleistas valstietis Tamošius Rutkauskas, Adomo (1779 m.) su žmona Kristina (1794 m.) ir vaikais: Motiejumi (1811 m.), Mariana (1812 m.), Marcele (1816 m.). Kilo klausimas – iš kur tas Tamošius į Zuikas atkeliavo.

Skaityti plačiau

Ruseckai

Lietuvoje labai paplitusi pavardė. Jų daug yra gretimuose rajonuose: Molėtų, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir kitur. Pavardė buvo įvairiai rašoma: Ruseckas, Rusciega, Rusteika ir panašiai. Ta pavarde susidomėjau, nes Rutkauskai du kartus buvo vedę Ruseckaites iš Vėlionių.

Skaityti plačiau



Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Apklausa

Kaip vertinate naujos valdžios kampaniją prieš alkoholį. Ar reikia riboti jo įsigijimo sąlygas, ar reikia branginti?

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje