Ignas Musteikis – savanoris, laivo „Prezidentas Smetona“ krikštatėvis, ministras

Ignas Musteikis  gimė 1890 m. liepos 25 d. Dūdų palivarke, Daugėliškio valsčiuje (dabar Vidiškių sen.), ūkininkų šeimoje. I. Musteikis Sankt Peterburge prie šv. Kotrynos bažnyčios baigė gimnaziją ir Sankt Peterburgo praporščikų mokyklą. 1914–1918 m. tarnavo caro kariuomenėje.

Vienas pirmųjų savanorių

1918 m. pabaigoje stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. I. Musteikis – vienas pirmųjų Lietuvos savanorių karininkų: jau 1918 m. gruodžio 12 d. jis – 1-ojo pėstininkų pulko, 1-osios kuopos pirmasis vadas. Netrukus buvo paskirtas 1-ojo bataliono vadu.

I. Musteikis 1919 m. perėmė  III pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko vado pareigas, tęsė pulko formavimo darbą ir savo energija, sumanumu, drąsa, geležine valia ir pasiryžimu sugebėjo išspręsti daug sudėtingų klausimų. Organizavo drabužių, avalynės, ginklų supirkimą, rūpinosi kareivių mokymu ir tinkama parengtimi. Organizavo pirmąsias šaudymo į taikinį pratybas.   

Karininkas dalyvavo mūšiuose su bolševikais Zarasų apskrityje, lenkų fronte Suvalkijoje ir Trakų apskrityje. Už narsumą Lietuvos Prezidento 1919 m. gruodžio 6 d. įsakymu apdovanotas 3-iojo laipsnio kryžiumi.  Buvo užsitarnavęs pulkininko leitenanto laipsnį. Vėliau I. Musteikis pelnė ir kitų garbingų apdovanojimų. Tarnybos atestacijoje karininkas I. Musteikis apibūdinamas teigiamai: išsilavinęs, iniciatyvus, tarnybą išmano gerai ir pareigas atlieka sąžiningai. Nuo 1939 m. – verslininkas.

Kovoje su kontrabanda

I. Musteikis 1924 m. gruodžio 15 d. buvo paskirtas Klaipėdos krašto valstybinės policijos vadu. Eidamas šias pareigas, I. Musteikis parodė daug iniciatyvos ir ryžto kovodamas su Klaipėdos krašte nuo seno klestinčia didelio masto kontrabanda, ypač spirito, gabenamo jūra iš Vokietijos. Jis pasiūlė įsigyti karo laivą veiksmingesnei kovai su kontrabanda jūroje.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, Antanui Smetonai tapus Lietuvos prezidentu, I. Musteikis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru (jis priklausė Tautininkų partijai). 1927 m. balandį jis su specialistais išvyko į Vokietiją apžiūrėti numatyto pirkti karo laivo kovai su kontrabanda jūroje. Nors, vykdant Versalio taikos sutarties sąlygas, laivas stovėjo be ginkluotės, tačiau kaina buvo prieinama ir jau tais pačiais metais laivas prisišvartavo Klaipėdos jūrų uoste.

Jis buvo pavadintas „Prezidentas Smetona“. Tai 1917 m. statybos vokiečių minų gaudytojo klasės laivas, varomas dviejų 1000 AG galingumo garo mašinų, galintis išvystyti 17 mazgų greitį. Laivo ilgis – 60 m, plotis – 7,4 m, grimzlė – 2,2 m, laivo įgula – iki 76 jūrininkų. Sutarta laivo kaina buvo 289 tūkst. Lt.

Beveik visą laiką, kol laivas priklausė Pasienio policijai, jam vadovavo kpt. Antanas Kaškelis. Pirmąjį kovos krikštą pasieniečių laivas ir jo kapitonas gavo sulaikant laivą „Hassan Bier“, plaukusį su Turkijos vėliava ir gabenusį 35 tūkst. litrų kontrabandinio spirito.

Pradėjęs kovą su kontrabanda jūroje, Pasienio policijos laivas „Prezidentas Smetona“ pastebimai suvaržė kontrabandininkų siautėjimą. Jei anksčiau pasieniečių naudotas vokiečių gamybos motorlaivis „Savanoris“ jūroje galėjo išvystyti 8–10 jūrmylių greitį per valandą, tai kontrabandininkų laivai, galėdami plaukti 14–18 jūrmylių per valandą greičiu, visai nebijojo pasieniečių persekiojimo.

Kadangi iki karinio laivo įsigijimo pasieniečių laivai nebuvo tinkamai apginkluoti ir apšarvuoti, tai kontrabandininkai nevengė įsivelti ir į susišaudymus.

1927 m., pradėjęs kovinį budėjimą, „Prezidentas Smetona“ laukdavo vadovybės nurodymo išplaukti į jūrą ir ten veikdavo pagal gautus duomenis arba pagal susiklosčiusią padėtį. Pirmaisiais metais laivas, išplaukęs į jūrą su kovine užduotimi, išbuvo ten 50 val. ir 28 min.

1928–1930 m. įvyko persilaužimas kovoje su kontrabanda jūroje. Ilgiausiai išbūta jūroje 1928 m. – daugiau kaip 463 val., 1929 m. – daugiau kaip 212 val., 1930 m. – apie 114 val.

1940 m. liepos 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepaklusę okupantų reikalavimui, nuo laivo nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį su jachta iš Šventosios pasitraukė į Vakarus, oficialiai neperdavę laivo sovietams. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys tokiu būdu pasipriešino SSRS okupantams.

Okupantų nusavintas laivas, pavadintas „Korall“, Antrojo pasaulinio karo metu dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje. Jis jūros dugne 20 mylių nuo Talino rastas visai neseniai – praėjusią vasarą.

Prie Prezidento

1926 m. gruodį I. Musteikis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. 1927 m. jis kreipėsi su prašymu į Prezidentą: „Nuolankiai prašau, Jūsų Ekscelencija Pone Prezidente, grąžinti mane mūsų tikrosios tarnybos karininkų šeimon“. Šis prašymas buvo patenkintas. I. Musteikis buvo iš atsargos priimtas į kariuomenę ir nuo 1927 m. rugsėjo 10 d. paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie Respublikos Prezidento.          

1929 m. gavo pulkininko laipsnį ir 1929–1930 m. ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Iki 1939 m. dar buvo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus SSRS, suimtas ir kalintas. 1941 m. prasidėjus karui – išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. Dalyvavo Amerikos lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1960 m. vasario 5 d. Klivlande.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Kompiuterių remontas

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje