Branduolinio sarkofago paslaptys

1986 m. balandžio 26-osios naktį Černobylyje (Ukrainoje) įvyko didžiausia pasaulyje technogeninė katastrofa, pakeitusi milijonų gyventojų gyvenimus. Pagal radiacijos lygį 500 bombų, numestų ant Hirosimos, prilygęs sprogimas be gyventojų paliko Pripetės miestą, radioaktyviais teršalais užteršė 19 Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos regionų ir didžiulę Europos teritoriją. Teršalų kliuvo ir Lietuvai, ypač pietiniams rajonams.

Skaityti plačiau

Afganistano karo košmaras neišblėso iš atminties

Praėjusį šeštadienį, vasario 15 d., sukako 25-eri metai, kai iš Afganistano buvo išvesti SSRS kariuomenės 10-osios armijos, vadovaujamos generolo B. Gromovo, paskutiniai daliniai. Šio jubiliejaus išvakarėse per Rusijos televiziją kalbėjęs generolas bei buvęs SSRS prezidentas M. Gorbačiovas pažymėjo, kad šis karas buvo betikslis, klaida. Jo metu žuvo 15 tūkst. karių. Dar 34 tūkst. patyrė sunkių sužalojimų.

Skaityti plačiau

Nauji Ignalinos istorijos štrichai

Prieš tris, o gal jau ir keturis mėnesius man paskambino vienas geras pažįstamas ir paporino štai tokią istoriją. Pasirodo, per vieną iš radijo stočių buvo visos valandos programa apie Ignaliną. Šioje programoje Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja pasakojo ir apie Ignalinos istoriją. Kaip ją žinantis šiek tiek, mano pažįstamas tiesiog piktinosi, kaip darbuotojai tokius dalykus kalba į mikrofoną, nepasidomėdami krašto archyvine-dokumentine medžiaga, o pasinaudodami įvairiais rašytiniais šaltiniais, kurie dažnai klaidina. Ir pridūrė, kad Ignalina vis tik ne koks vienkiemis, o rajono centras.

Skaityti plačiau

Kaip Ceikiniai bažnyčią pirko

Šios istorijos peripetijos buvo užprogramuotos dar XVI a. Pirmoji evangelikų reformatų Ceikinių parapijos bažnytėlė, dar iki 1675 m. Ceikinių dvaro savininkams Belikovičiams perėjus į katalikybę, tapo Daugėliškio parapijos koplyčia. Apie 1690 m. pastatoma antroji bažnyčia (bent taip sako šaltiniai, bet didžiausia tikimybė, kad buvo pastatyta tik Belikovičių koplyčia), o 1773 m. Mykolas Šmigelskis pastatė naują bažnyčią.

Skaityti plačiau

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau 95 metus vykdo humanitarinę veiklą

Sausio 12 d. sukako lygiai 95 metai, kai Kaune, gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Draugijos pirmininku išrinktas R. Šliūpas. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje vyko nuožmūs karai, sužeistieji gaudavo menką medicininę pagalbą, likimo verpetuose išsiblaškydavo šeimos. Pasaulio humanistų rūpesčiu steigėsi gailestingųjų seserų, karių globos bendrijos.

Skaityti plačiau

Ignalinos istorija dokumentuose

Laikraščio bendradarbis dr. Petras Rutkauskas archyvuose surado dokumentą, susijusį su Ignalinos vardu, jo pradžių pradžia. Tai įrašai mirčių registracijos knygoje, kurioje nurodoma, kad 1869 m. sausio 1 d. mirė Vidiškių dvarininkė, po dienos – ir jos vyras. Tai įvyko Ignalinos dvare, kuris paprastai vadintas palivarku (dabar jo vietoje – „Lukoil“ benzino kolonėlė).

Skaityti plačiau

Paminėjo Miko Petrausko 140-ąjį gimtadienį

Penktadienį Palūšės kaimo bendruomenės bei Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko atstovai paminėjo pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ ir daugelio dainų autoriaus, mūsų kraštą išgarsinusio kompozitoriaus Miko Petrauso 140-ąsias gimimo metines, kurias surengė vietos biblioteka. Minėjimas prasidėjo prie lyros formos ąžuolinio paminklo, kurį dar 1973 m. sukūrė buvusio Vilniaus dailės instituto profesorius Juozas Kėdainis kartu su savo auklėtiniais.

Skaityti plačiau

Vieno šiaudadūšio gyvenimo pėdsakais

Įprasta manyti, kad pokario metai suluošino daug likimų. Kai kas nukentėjo už savo įsitikinimus, bet sugebėjo išlikti gerais lietuviais ar tiesiog padoriais žmonėmis. Buvo tokių, kurie atsidūrė „anoj pusėj“ ne savo valia, bet priversti aplinkybių. Jie – tokios pačios totalitarinio režimo aukos. Būta ir tokių, kurie naudojosi pokario sumaištimi, išdavinėjo ir žudė už puslitrį degtinės. Vienas iš tokių – Stasys Biveinis, per savo trumpą gyvenimą (1926–1948) pabuvojęs partizanu ir MGB agentu, baigęs gyvenimą pačiame dugne.

Skaityti plačiau

Pamirštas Aukų akmuo – vienas seniausių pagonybės paminklų

Su kolegomis fotografais važiavome į Dusetas, kur turėjo vykti fotoklubo „Žaliasis skėtis“ susirinkimas. Išvažiavus už Ignalinos, fotografas ir gamtininkas Jonas Barzdėnas (kilęs nuo Mielagėnų) pasiūlė aplankyti Aukų akmenį, kurį tyrinėtojas Vykintas Vaitkevičius knygoje „Lietuvos senosios šventovietės. Aukštaitija“ pamini pirmiau negu Puntuką ar Šventaragio slėnį.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje