viagra super force buy over internet

„Šarančių“ kelionė į Lietuvą

Kiekvienas žmogus – kita istorija, kitas likimas ir kita pasaulėžiūra. Manau, norėdamas turėti išsamų praeities vaizdą, kurį galėtum lyginti su dabartimi, kad pabandytum projektuoti ateitį, privalai išklausyti dešimčių ar net šimtų skirtingų žmonių pasakojimų. Tik tada atsisijosi legendas, emocinius vaizdinius, susiesi ir pasitikslinsi faktus. Štai ir mes keliaujame po rajoną iš vienos pirkios į kitą, kalbamės su tuo pačiu laiku gimusiais, augusiais ir gyvenusiais žmonėmis, perpasakojame jų prisiminimus ir tapome mūsų rajono ateitį per praeitį.

Skaityti plačiau

Pulkininkas iš Daugėliškio

Kazys Abaravičius (Abaras) – kilni ir dramatiška asmenybė, kilusi iš Daugėliškio krašto. Informacijos apie jį mažai. 2016 m. jo vardas įamžintas paminklo granite, kuris pastatytas ir atidengtas jo tėviškėje.  Paminklas pastatytas Birutės Žemaitienės rūpesčiu.

Skaityti plačiau

Ginučiuose saugoma karus ir okupacijas išgyvenusi šimtametė trispalvė

Viename gražiausių rajono kaimelių – Ginučiuose, tebesnaudžia didelė dviejų galų pirkia, saugodama daugybę kelių šeimų prisiminimų. Toje pirkioje, net aštuonis dešimtmečius išgyvenusi laikmečių ir valdžių kaitą, kartu su prisiminimais tebevirpa Lietuvos Trispalvė. Viena ir ta pati. Per šventes ji kartais suplazda ant istorinės Jadvygos Rukaitės pirkios sienos. Jei tik šeimininkė parvažiuoja į namus. Šiaip ji dienas leidžia Dūkšto senelių globos namuose. Vakar kalbinta sakė, kad namo jau beveik neparvažiuoja, o vėliava Ginučiuose tebesaugoma.

Skaityti plačiau

Ignas Musteikis – savanoris, laivo „Prezidentas Smetona“ krikštatėvis, ministras

Ignas Musteikis  gimė 1890 m. liepos 25 d. Dūdų palivarke, Daugėliškio valsčiuje (dabar Vidiškių sen.), ūkininkų šeimoje. I. Musteikis Sankt Peterburge prie šv. Kotrynos bažnyčios baigė gimnaziją ir Sankt Peterburgo praporščikų mokyklą. 1914–1918 m. tarnavo caro kariuomenėje.

Skaityti plačiau

Adomas Hrebnickis

Profesoriaus A. Hrebnickio – žymaus Lietuvos sodininko pomologo pavardė, jo nuveikti darbai, išvestos naujos veislės geriau žinomi, matyt, tik siauresniam, vaisiniais ir uoginiais augalais besidominčių žmonių ratui. Iš tikrųjų A. Hrebnickio gyvenimas, jo pasišventimas savo darbui ir pasiekti svarūs rezultatai verti daugiau dėmesio ir pagarbos. Laimė, niekas nenuėjo į užmarštį, atminimas saugomas memorialiniame muziejuje Rojaus kaime, name, kur A. Hrebnickis gyveno ir dirbo.

Skaityti plačiau

Ar tikrai Vakarai žadėjo išvaduoti Lietuvą?

Vienas populiariausių ir, deja, iki šiol gajų mitų apie pokario partizanines kovas – tai, kad Vakarų valstybės ragino Lietuvos partizanus kovoti su okupantais, žadėdamos greitu metu ateiti į pagalbą pavergtoms Baltijos tautoms. Šio mito autorystę drąsiai galima priskirti sovietinės propagandos meistrams, siekusiems sukurti įspūdį, jog Vakarai niekingai išdavė partizanus, šaukė juos stoti į pralaimėjimui pasmerktą kovą, o patys jokios realios pagalbos nesuteikė. Toks vaizdinys yra naudingas ir dabartinei Rusijos propagandai, nes leidžia kalbėti apie tikėtiną precedentą ateityje – esą jeigu Baltijos valstybėms vėl kiltų agresijos grėsmė, Vakarų sąjungininkai ir vėl paliktų šių šalių gyventojus kovoti vienus.

Skaityti plačiau

Apie netikrus partizanus ir įvykdytas mirties bausmes

Dar neišblėsus partizaniniam pasipriešinimui įžvalgesni Lietuvos partizanai jau numatė, kad ateityje jų pasišventusi kova bus teršiama pagal okupanto pagamintą kurpalį. „Kelsis Lietuva – mūsų jau nebebus. Joje vėl užvirs gyvenimas – mūsų niekas neatmins, banditų vardais vadins – mums bus skaudu“, – savo dienoraštyje nerimavo Tauro apygardos partizanų kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, kunigas, žuvęs 29-erių.

Skaityti plačiau

KGB agentų sąraše – 17 agentų, veikusių mūsų rajone

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Jo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

Skaityti plačiau

Kaip 1940-06-15 okupavo mūsų rajoną

1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenė prie sienos išsirikiavo 15 val. 16 val. 3-osios armijos 25-oji tankų brigada sieną peržengė prie Rimšės ir netrukus prie Dūkšto pasiekė geležinkelio liniją. Vidurnaktyje atvyko į Užpalius, Utenos r. ir sustojo nakvynei. 126-oji šaulių divizija 15.25 val. sieną perėjo taip pat prie Rimšės ir 18 val. įžengė į Dūkštą, o 19.30 val. pasiekė Salaką. 121-oji šaulių divizija 16 val. pasiekė sieną, ją perėjo ir 24 val. apsistojo prie Gedžiūnų k. piečiau Dysnykščio ežero. Maždaug toje pat vietoje 15.15 val. sieną kirto 3-iojo kavalerijos korpuso kariuomenė ir sustojo už 7 km į pietus nuo Dysnų ež.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Išsinuomočiau žemės

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje