Dūkšto biblioteka – šlovingos praeities saugotoja

Buvusio Dūkšto valsčiaus žemėje giliai įmintos mūsų protėvių pėdos, čia 1229–1298 m. viešpatavo galingiausia kunigaikštystė – Nalšia. Rusijos, Lenkijos invazijos, visi karai ir marai... Daug permainų kraštui atnešė 1918–1920 ir 1941–1944 m. įvykiai, pažymėti trėmimais, žudynėmis, persekiojimais, skausmingas pokario laikotarpis. Daug šio krašto lietuvių pokariu užsirašė esą lenkais, tuokėsi su lenkų tautybės žmonėmis, nes bėgo nuo tremties, už paliekamus ūkius gavo išmokas ir kraustėsi į pramoninius Lenkijos rajonus, kuriuose trūko darbo jėgos.

Skaityti plačiau

Iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos laisvės gynėjams

Lietuvos pakraštyje, N. Daugėliškio ir Radeikiškės kaimų sankirtoje, atidengtas paminklas, skirtas iš čia kilusiems Lietuvos laisvės gynėjams ABARAVIČIAMS atminti. Ta proga kunigas Sigitas Grigas aukojo šv. Mišias, kurias papuošė Lietuvos kariuomenės orkestras ir savanorių karių pajėgos. Vėliau iškilminga eisena, lydima to paties orkestro, visa bendruomenė drauge su rajono meru Henriku Šiaudiniu, kultūros ministro Šarūno Biručio šeima, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadu majoru Renatu Spėčiumi, Lietuvai pagražinti draugijos nariais bei kitais garbiais svečiais iš visos Lietuvos susibūrė prie akmens. 

Skaityti plačiau

„Ignalyną“ lietuviškose eilėse paminėjo jau 1881 metais!

Ignalinos vardas lietuviškai paminėtas 1881 m. parašytame poetiniame kūrinyje „Senybinis aukuras“, kurisbuvo paskelbtas 1885-aisiais kaizerinės Vokietijos reiche, Tilžės mieste atspausdintame leidinyje„LietuviszkasAuszros kalendorius ant metu 1886“. Gana ilgo eilėraščio autorius, nurodytas kalendoriuje – Pailius. O iš tikrųjų, tai –kun. Aleksandras Burba, gimęsvalstiečių šeimoje 1854 m. tuometinės Kauno gubernijos Šiaulių apskrities (ujezdo) Joniškio valsčiaus Kruopių parapijosPailių vienkiemyje.

Skaityti plačiau

Paminėta Gedulo ir vilties diena, uždegtos žvakelės „Lietuva“

Prieš 75-erius metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto, pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį, Lietuvos miestuose ir miesteliuose prie paminklų bei memorialų tremtiniams, laisvės kovotojams ir geležinkelio stotyse žmonės susibūrė atmintinos dienos išvakarėse ir dalyvavo atminimo akcijoje.

Skaityti plačiau

Ignalinos legendų ištakomis

Gamta jau išbarstė Ignalinos apylinkių laukuose pavasarinių gėlių žiedlapius. Ežerų pakrantėse suvešėjo vasaros sodri žaluma. Aikštėse ir skveruose pražydę egzotinės gėlės suteikė miestui šventinę aurą. Ignaliniečiai po trupinėlį rinko ir kaupė išbarstytus krašto istorijos faktus, sakralinio, kultūrinio ir kitokio paveldo detales. Iš jų sukomponavo miestui šventinį 150-ojo gimtadienio vainiką.  

Skaityti plačiau

Ignalina kultūros ir tradicijų kryžkelėse

Ignalina – skambančiu gamtos grožiu apdovanotas miestas. Tai miestas tarp ežerų, sukuriančių jos grožį, bet ribojančių plėtimąsi. Ignalina – Palūšės ir geležinkelio „vaikas“, paveldėjęs tiek gerąsias, tiek blogąsias „tėvelių“ savybes. Kodėl Palūšės? Dauguma Palūšės gyventojų, samdomi prancūzų inžinieriaus, dirbo geležinkelio statybos darbuose, žydai prekiavo statybvietėje. Vėliau ten statėsi savo namus. Besikurianti Ignalina „susiurbė“ Palūšės gyventojus.

Skaityti plačiau

Kaip žmonės maudėsi XVIII–XIX a.

Prieš du šimtus metų Europos kurortų, miestų viešuose paplūdimiuose nebeišvystume tokio vaizdo, kaip dabar. Maudytis beveik nuogiems kartu vyrams ir moterims buvo nepadoru, gėdinga ir pagal tuometės visuomenės moralės normas – neįmanoma. Kaip elgdavosi, kaip maudydavosi?

Skaityti plačiau

„Laisvė – trumpas ir gležnas žodelis, saugokite jį...“

Praėjusį šeštadienį Ginučių apylinkėse vyko orientacinis jaunimo žygis „Vytauto apygardos partizanų takais“, kurį tradiciškai surengė Jaunųjų Lietuvos patriotų (JLP) organizacija. Ji tokius žygius kasmet rengia įvairiose partizanų apygardose, kasmet vis kitur. Šiemet žygis organizuotas Vytauto apygardos Lokio rinktinės veiklos teritorijoje, kurios centras buvo Ginučių apylinkių miškai.

Skaityti plačiau

Černobylis apie save primena ir po 30-ties metų

Šiandien sukanka lygiai 30 metų, kai 1986 m. balandžio 26 d. naktį Ukrainoje, Černobylio AE, įvyko iki šiol didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos žmonių skaičių. Taip pat iki šiol tiriamos ir fiksuojamos jos pasekmės Lietuvos gyventojams. Statistikos duomenimis, kasmet į paskutinę kelionę palydimi keli Černobylyje po avarijos dirbusių ir sunkiomis ligomis susirgusių žmonių.

Skaityti plačiau

Subkategorijos



Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Apklausa

Kaip vertinate naujos valdžios kampaniją prieš alkoholį. Ar reikia riboti jo įsigijimo sąlygas, ar reikia branginti?

Reklama ir skelbimai svetainėje