Negęstanti kunigo Jono Burbos žvaigždė

Prieš šimtą metų, 1915 m. rugsėjo 14 d., amžino poilsio Kaltanėnų kapinėse atgulė knygnešys, švietėjas, kunigas kanauninkas Jonas Burba. Šimtas metų – tai ištisas amžius, bet ir po šimto metų, jau XXI a. mes dažnai minime šį žmogų, palikusį tuometinėje Švenčionių apskrityje ryškų pėdsaką, kuris neblėsta laike. Čia labai tiktų kun. Jono Burbos amžininkės, vokiečių rašytojos Izoldos Kurc (1853–1944) žodžiai: „Kas sugeba kiekvienai akimirkai suteikti prasmingą turinį, tas pratęsia savo gyvenimą iki begalybės“.

Skaityti plačiau

Pagerbti Antanų miške žuvę partizanai

Neseniai Adutiškio seniūnijoje, Antanų miške, iškilmingai paminėti ir pagerbti 1945 m. sausio 1 d. pasipriešinimo kovoje žuvę Lietuvos partizanai. Renginyje dalyvavo Švenčionių r. meras Rimantas Klipčius, Adutiškio seniūnas Arūnas Pirštelis, VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardos pareigūnai, mokytojai, mokiniai, Adutiškio pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis ,,Vosilkėlė“, Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis bei didelis būrys adutiškiečių, neabejingų  savo krašto praeičiai.

Skaityti plačiau

Langai pabiro net už keliasdešimties kilometrų...

Neseniai šventinant naująjį Kaniūkų kaimo kryžių, kalbant apie vietos bendruomenės ateities vizijas, praslydo mintis, kad reikėtų kaip nors įamžinti Graužinio aukų atminimą, kai neregėtos galios Dūkšto sprogimas 1918 m. gruodį nusinešė ne vieną dešimtį gyvybių. Po to renginio ir rašinio apie jį laikraštyje redakcija sulaukė trijų skaitytojų skambučių, klaususių apie tą sprogimą ir prašiusių apie jį parašyti. Išsamus rašinys apie Dūkšto sprogimą „Mūsų Ignalinoje“ spausdintas 2010 m. Tad jums pageidaujant, šiandien spausdiname tą rašinį, kiek ir patrumpintą, ir papildytą. 

Skaityti plačiau

Pirmasis pasaulinis karas Dūkšto ir Rimšės apylinkėse

Pirmojo pasaulinio karo audros Rimšės, Dūkšto ir Smalvų apylinkių žmones įsuko į savo verpetą dar 1914 m., frontui nepasiekus Lietuvos. Didžioji 1914 m. rugpjūčio mobilizacija pasiglemžė dešimtis vietinių ūkininkų. Į caro kariuomenę pašaukti broliai P. ir J. Valutos iš Budynų kaimo, K. Malachovskis ir V. Bogdanovičius (pastarasis dalyvavęs ir Rusijos – Japonijos kare) iš Liaudanų kaimo, Alichmenas (Alkimavičius), Petraška, M. Kardelis ir Gruoba iš Tripuckų kaimo, du broliai Kazlauskai iš Vaškonių kaimo, A. Jakutis iš Kalviškių kaimo.

Skaityti plačiau

Miškas savo paslapčių neskuba atskleisti

Redakciją pasiekė žinia, kad Linkmenų–Vyžių miške prie Pliaušės upelio rastas pokario partizanų bunkeris, kuris nesusprogdintas, neišardytas, tebestovi bemaž 70 metų. Žinia suintrigavo, nes nieko panašaus Lietuvoje, kiek man žinoma, jau nėra. Vietų, kur buvo partizanų bunkeriai, žinome daug, turime net Ažvinčių, Minčios ir Labanoro girių žemėlapius su pažymėtais miško kvartalais, kuriuose kadaise buvo bunkeriai. Tačiau visur telikę tik jų žymės.

Skaityti plačiau

Ir pražydo sužydėjo 500-oji Mielagėnų vasara

Sekmadienį Mielagėnai vėl lūžo nuo žmonių apgulties, daug jų netilpo net į bažnyčią. Šie nuo kaitros prieglobsčio ieškojo šventoriaus medžių paunksnėje. Sausakimšoje bažnyčioje taip pat buvo ne ką vėsiau. Miestelis šventė jo vardo paminėjimo 500 metų sukaktį,  taip pat dabartinės Mielagėnų „katedros“, kaip savo bažnyčią dėl panašumo į Vilniaus katedrą baziliką vadina mielagėniškiai, 225-ąsias metines.

Skaityti plačiau

Tegul kiekvienas lietuvis karališką karūną savyje nešios...

Popiežius Inocentas IV Lietuvos valdovo Mindaugo pasiuntiniams 1251 m. duotame rašte suteikė Mindaugui karaliaus karūną, tituluodamas jį „Filius specialis Sanctae Romanae Ecclesiae“. Karaliaus karūną Mindaugui uždėjo Livonijos magistras 1253 m. liepos 6 d., Kulmo vyskupui atlikus patepimo apeigas.

Skaityti plačiau

Vieliai

Pakankamai reta pavardė Lietuvoje ir rajone. Turėjau dėdienę Teresę Rutkauskienę, kuri kepdavo labai skanius pyragus ir visada Petrinėms atnešdavo pyrago, iškepto tokioje formoje, kurią vadino “čudopečka”. Ją prisimindamas ir skiriu šį straipsnį jos anūkei Vielienei. Nesu susitikęs su šia gimine, bet tai labai sena giminė, kuri čia gyveno jau XVII a. Niekada nepasižymėjo gausumu, bet pasižymėjo sėslumu.

Skaityti plačiau

Vaickai

Lietuvoje pakankamai reta pavardė, bet dažna Ignalinos rajone. Jų tėvonija yra Petriškė ir Strigailiškis. Vėliau atsirado Gaveikėnuose, Ažušilėje, Rimšėnuose, Antazavėje, atskiros šeimos – kitose vietovėse. Apie 1800 m. daugelis jų vadinosi Smigeckiais, po 50 metų vėl liko tik Vaickai. Koks ryšys tarp tų dviejų pavardžių – nenustačiau.

Skaityti plačiau

Subkategorijos





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje