Kovalevskiai

Su šia gimine susidūriau tirdamas Medeišių medį. Stasys Medeišis (1789–1863) vedė Liuciją Švedraitę iš Poviliškės. Gimstant vaikams, atsirado nesutapimai. Kai kurie vaikai gimė Liucijai Švedraitei, kiti Liucijai Kovalevskai. Liucija mirė kaip Kovalevska. Kadangi haremų Lietuvoje nebuvo, tai reikia manyti, kad tai tas pats asmuo. Kodėl tos pavardės pynėsi, atsakymo nesuradau.

Skaityti plačiau

Juršėnai

Juršėnų pavardė pakankamai plačiai paplitusi Ignalinos rajone. Manau, kad jų visų ryšį nustatinės dar ilgai. Rajone jie gyveno pakankamai arti vieni kitų, bet dar yra Švenčionių r. su Juršų (Juršėnų) kaimu. Mus domina Ignalinos Juršėnai. Apie Panižiškę Juršėnus detaliai aprašė Romutis Matkevičius. Pirmieji čia buvo Mykolas Juršėnas ir Marijona Sabaliauskaitė (1716–1786).

Skaityti plačiau

Jelinskai

Jelinskų pavardė rajone nėra plačiai paplitusi. Dalis jų buvo bajorai, dalis baudžiauninkai. Kaip jau įprasta, sovietmečiu bajorai išnaikinti, liko tik valstiečiai. Pradėsime nuo bajorų Jelinskų. Jie minimi seniausiai. Galimas atvejis, kad kiti Jelinskai yra nusigyvenę bajorai. Juozas Jelinskas (1783–1847) su žmona Uršule Kondalevska seniausiai paminėti dokumentuose Jelinskai. Gyveno daugelyje vietų.

Skaityti plačiau

Guobiai

Guobių pavardė plačiai paplitusi Linkmenų, Labanoro, Molėtų, Utenos, Južintų, Užpalių ir kitose parapijose. Šalia Ignalinos įsikūrė neseniai, atsikėlė iš Linkmenų parapijos. Iš jos dalis jų iškeliavo į Labanoro, Kuktiškių parapijas. Aišku, kad yra Guobių, neturinčių ryšio su Linkmenimis.

Skaityti plačiau

Dubakos

Dubakų pavardė dažniausiai sutinkama Daugėliškio, Dūkšto, Gaidės, Rimšės, Vidiškių ir Palūšės parapijose. Kartais jie buvo sutinkami Dubovskių pavarde. Dubakos rajone atsirado tik XVIII a. pabaigoje. Štai 1795 m. jie gyveno tik Bieniūnų (Bieliūnų) kaime, bet jau XIX a. pradžioje plačiai išplito. 1795 m. čia buvo dvi Dubakų šeimos. 

Skaityti plačiau

Daubarai

Daubarų pavardė sutinkama Kaltanėnų parapijoje, apie Dūkštą, Molėtus. Gal ir Daubariškės kaimo pavadinimas susijęs su šia pavarde. Šiame kaime Petrui Daubarui ir Magdalenai 1709 m. gimė sūnus Motiejus Daubaras. Po dviejų metų gimė dukra. 1720 m. Daubariškėje Daubarų nesimato, bet Bėčiūnų k. gyveno Jokūbas Daubaras su 4 asmenų šeima. Kur jie iškeliavo, tikriau sakant, kur juos ponai perkėlė?

Skaityti plačiau

Čeponiai

Čeponių pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau XVIII a. viduryje. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau, bet 1720 m. jų dabartinėse Čeponių gyvenamosiose vietose nebuvo. Nežiūrint to, ši giminė yra viena iš gausiausių mūsų krašte. Pirmąkart nustebau, kai Južintų parapijoje pamačiau daug Čeponių ir Baltakių pavardžių. Jų gausu aplinkiniuose rajonuose. Savo archyve 1700–1950 m. laikotarpyje turiu apie 3000 skirtingų Čeponių, neskaitant jų žmonų Čeponienių. Tai gautųsi stora knyga, jei su iliustracijomis, tai būtų penkiatomis.

Skaityti plačiau

Dasiai

Dasių pavardė mūsų krašte reta. XVIII–XIX a. jie gyveno  Kiniūnuose (14 km nuo N. Daugėliškio) ir Jurkiškėje (Mielagėnų sen.). Vėliau atsirado Kaneišiuose ir kitur. Kiniūnai. Čia Juozas Dasys (gim. 1756) su žmona Morta Laurinyte turėjo 3 sūnus ir dvi dukras.  Sūnus Mykolas (1786–1838) turėjo dvi žmonas – Kateriną Šalnaitę ir Mortą Berlinskaitę ir 9 vaikus.

Skaityti plačiau

Čaikauskai

Čaikauskų pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau 1700 m. Greičiausiai, kad tai vietinis lietuvis, nors kai kurie, išvažiavę iš Lietuvos, save kildina lenkais. Manau, kad iki 1700 m. Ignalinos krašte gyvenę ne bajorai buvo lietuviai. Didysis kraustymasis buvo po didžiojo maro ir karų apie 1710 m. Bet kartu kyla abejonių, nes „Lietuvių asmenvardžiai“ Čaikauskų pavardės nepriskiria prie lietuviškų.

Skaityti plačiau

Subkategorijos



Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Apklausa

Kaip vertinate naujos valdžios kampaniją prieš alkoholį. Ar reikia riboti jo įsigijimo sąlygas, ar reikia branginti?

Reklama ir skelbimai svetainėje