Kai Kovo 11-osios aušra dar nežėrėjo...

Prieš keletą metų spausdinome seriją straipsnių „Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose“, kurie buvo parengti pagal rajono KGB skyriaus tuomet slaptus, dabar jau prieinamus dokumentus, ataskaitas. Visi jie buvo siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį. Šiandien vėl spausdiname vieną iš ciklo rašinių, kiek papildytą KGB Ignalinos skyriaus darbo 1976 m. ataskaitos santrauką, kurią pasirašė KGB Ignalinos rajono skyriaus viršininkas majoras A. Paškevičius. Verčiant iš rusų kalbos praleidome tik įvairius ideologinius išvedžiojimus ir kai kurias neesmines įvykių aprašymo smulkmenas.

Skaityti plačiau

Sekmadienio pasišnekėjimai apie Arkivyskupą Teofilių Matulionį

Švęsdama pirmąjį gavėnios sekmadienį Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje skaito ištrauką iš Evangelijos pagal Matą, kurioje pasakojama apie gundymus, Jėzaus patirtus dykumoje. Kiekvienas žmogus yra velnio gundomas. Skirtingomis aplinkybėmis ar kokiu nors ypatingu gyvenimo momentu piktasis atsiranda kiekvieno mūsų gyvenime ir pasiūlo, rodos, labai daug, už ne tokią jau didelę kainą: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ (Mt 4, 9).

Skaityti plačiau

Kariuomenės vadas, kuriuo domėjosi Berlynas, Londonas, Maskva ir Varšuva

Gal nedaug kas žino, kad įžymus tarpukario Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis yra glaudžiai susijęs su Dūkštu, čia vaikystėje gyveno, mokėsi, Dūkštelių kapinėse palaidota jo motina. Šis rašinys apie šią dramatiško, bet įdomaus likimo asmenybę. Tai švenčioniškio Broniaus Lozoraičio parengta publikacija.

Skaityti plačiau

Vasario 16-oji rajone lenkų priespaudos metais

Lenkų okupuotame Vilniaus krašte Vasario 16-oji oficialiai švęsti buvo draudžiama. Nepaklusę lenkų valdžios nurodymams buvo baudžiami, persekiojami. Vien 1935–1938 m. Vilniaus krašto kaimuose už šios dienos minėjimą surašyti 189 protokolai.

Skaityti plačiau

Gyvybę paaukojo už mažą trispalvės gabalėlį

Sausio 1-oji – ne vien Naujųjų metų diena. Žinoma, pirmiausia Naujieji metai beveik kiekvienam žmogui – viena nuostabiausių švenčių, visada atnešanti tikėjimą ir viltį. Tačiau tai ir Lietuvos vėliavos diena. Tokį tikėjimą ir viltį Lietuvos nepriklausomybe turėjo ir Antanas Martinkėnas. Būdamas gimnazistas (Švenčionių gimnazijos), atostogų metu įsidarbino Ignalinos miškų ūkyje. Dirbti buvo paskirtas Baltelės–Vyžių miškuose. Ten jis susipažino su vietiniais partizanais bei jų ryšininkais. Jis turėjo nedidelę trispalvės vėliavos juostelę. Ją gavo iš Gerveliškės kaimo Raginyčių. Trispalviais kaspinais okupuotame Lenkijos Vilniaus krašte buvo leista persijuosti vieną kartą per metus, per Petrinės atlaidus (Daugėliškyje).

Skaityti plačiau

Lietuviai – skraidanti tauta

Ekspedicija prasidėjo 1991 m. balandžio 1-ąją. Iš Maskvos Bykovo oro uosto išskrido du specialūs reisai ir po 6 su trupučiu valandų nusileido tuometinio Krasnovodsko oro uoste. Transportinis An-26 buvo prikimštas oro balionų ir reikalingos įrangos, o Jak-40 skraidino ekspedicijos dalyvius. 1991 m. balandžio 3 d. įeis į šio miesto prie Kaspijos istoriją. Stiprus gūsingas vėjas neleido laisvai skristi, bet ir parodomieji skrydžiai sulaukė didžiulio žmonių susidomėjimo... Tokia buvo ano istorinio skrydžio pradžia, papasakota jo dalyvio Nikolajaus Žukovo.

Skaityti plačiau

Kaip lietuviai daugiau nei tris dešimtmečius plėšė „geležinę uždangą“

1970-aisiais buvau šešiolikametis, todėl jau tuomet domino Lietuvos, pasaulio įvykiai. Kažkaip giliai įstrigo tuomet garsiai perduodama žinia apie tėvo ir sūnaus – Prano ir Algirdo Brazinskų – užgrobtu keleiviniu lėktuvu pabėgimą iš SSRS. Tuometė sovietinė žiniasklaida apie tai pradžioje pateikė tik kelių sakinių šykščią žinutę, vėliau daugiau pasakojo apie didvyrišką stiuardesės Nadeždos Kurčenko žygdarbį, kurią Brazinskai nušovė. Kai pabėgėlių į SSRS negrąžino, istorija buvo paviešinta ir panaudota propagandai prieš Vakarus.

Skaityti plačiau

Ažvinčiams – pusė tūkstančio metų

Šiame greit besikeičiančių vertybių pasaulyje stipria atrama kaimo intelektualiajam gyvenimui tampa kraštiečių klubai. Išeiviai į miestus pirmaisiais Nepriklausomybės metais turėjo daugiau laiko ir puikias galimybes naudotis istoriniais archyvais, organizuoti leidybinę, krašto reprezentavimo Lietuvoje ir bendrus vietos gyventojų bei „išeivijos“ sambūrių renginius. Jie ieškojo nišų, kuriose galėtų „parodyti“ savo krašto žmones sostinės renginiuose, aktyvino vietos bendruomenes istorinės atminties įamžinimo darbuose.

Skaityti plačiau

Krašto muziejuje atgaivinta visa Ignalinos mokyklos 110-ties metų istorija

Dar neišblėsus Rugsėjo pirmosios džiaugsmui(ar nostalgijai), Ignalinos krašto muziejus pakvietė į parodą, skirtą pirmosios mokyklos Ignalinoje įsteigimo 110-osioms metinėms. Pirmoji mokykla dar caro laikais buvo atidaryta 1906 m. Ją lankė daugiausia geležinkeliečių vaikai, mokoma buvo rusų kalba, o ši mokykla gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios – 1914-ųjų.

Skaityti plačiau

Subkategorijos



Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Apklausa

Nauja Vyriausybė dirba jau 100 dienų. Kaip vertinate jos veiklą:

Nemažai trūkumų, bet iš esmės teigiamai. - 29.4%
Trūksta nuoseklumo, per daug blaškymosi. - 21%
Maža ryžto. Iškilus priešpriešai iš karto atsisako planuotų projektų ar jų vykdymą atideda. - 9.2%
Patenkinamai, bet tikiuosi geresnio darbo. - 9.2%
Blogai, kol kas nieko nepadarė, ką žadėjo. - 29.4%
Nesidomiu, neturiu nuomonės - 1.7%

Jau balsavo: 119
Ši apklausa jau pasibaigusi on: 2017 bal 21

Reklama ir skelbimai svetainėje