Žinutė
  • Failed loading XML...

Pastato miesto paplūdimyje likimas – miglotas

Neretai ignaliniečiai manęs klausia, kas ir kada bus statinyje, suręstame miesto paplūdimyje. Kaip žinia, jis ten „išdygo“ kaip savotiška kompensacija už dar 2007 m. išardytą buvusį Etnokultūros centro pastatą, kurio vietą užėmė didžioji „Maxima“. Kalbų būta įvairių: tai ten bus restoranas, tai motelis, tai konferencijų salė. Dabar jau galima pasakyti, kad visiškai neaišku, koks to pastato likimas.

Skaityti plačiau

Dėl medžių tvarkymo – aistrų sūkuriai

Tikiu, kad didžioji dalis žmonijos vertina natūralų gamtos grožį, kurio nepalietė žmogaus fantazija ir ranka. Tačiau, norim to ar nenorim, bet mes turime pripažinti, kad esame didžiulės bendruomenės dalis, kurioje gyvena daugybė žmonių, kuriama begalės įstatymų. Tuo pat metu mes suprantame, kad dėl mūsų išskirtinumo ir individualumo dažnai negalima visada dėl visko sutarti ir rasti teisingų sprendimų.

Skaityti plačiau

Tarsi per Klausučių ūlytėlę...

Redakciją pasiekė nerimo kupinas skambutis. Moteris tiesiog stebėjosi ir guodėsi dėl jų daugiabučių, esančių Aukštaičių gatvėje (Nr. 32 ir 34), kiemų, paverstų purvyno klampyne. „Ryte pasnigo. Parėjau iš poliklinikos ir nustėrau – įeiti į laiptinę galiu tik klampodama per purvyną. Tai kodėl V. Šimonis visą vasarą laukė, o subjurus orams ir pasnigus, ėmė rausti panamėje vamzdynus ir, negana to, tą pačią dieną imtasi renovacijos darbų. Ką jie sau galvoja? Tyčiojasi? Žinau, kad nei aš, nei jūs nieko nepakeisime, tačiau bent jau pasiguosti norėčiau“, – kalbėjo skambinusioji.

Skaityti plačiau

Kaip kelininkai kaimų ribomis žongliruoja

Į redakciją užėjęs ignalinietis Kęstutis Gaidelis pasidalijo savo rūpesčiu. Dangus negriūna, tačiau problemiška situacija yra. „Mano tėvų sodyba visais laikais buvo Paringyje, todėl ir mano dokumentuose gimimo vieta nurodyta šiame kaime. Tik peršokus upelį, skiriantį Grigiškę nuo Paringio, stovėjo ir kelio ženklas su kaimo pavadinimu. Bet prieš keleriuss metus, asfaltuojant kelią, po darbų minėtas ženklas atsidūrė ne buvusioje vietoje, o už kelių šimtų metrų toliau Paringio pusėn.

Skaityti plačiau

Dūkšto bendruomenė: tarp ambulatorijos ir klebonijos

Ne vieną popieriaus lapą prirašėme pasakodami apie tai, kokių pasekmių pridaro slapukavimas ir tylėjimas dėl per didelio pasitikėjimo savimi. Viskas, kas susiję su visuomenės interesais, bet daroma kažkaip paslaptingai, sukelia daug klausimų, nerimo, verčia gal net ir klaidingai interpretuoti esamą situaciją. Dar rugsėjo pabaigoje viešėjau Dūkšto miestelyje, o tiksliau, buvau pakviesta apsilankyti miestelio ambulatorijoje ir jos prieigose, tačiau dėl didžiulių ir itin reikšmingų įvykių pirmąją spalio dekadą, šios istorijos „narpliojimą“ buvau palikusi „susigulėti“.

Skaityti plačiau

Kiekviena padaryta niekšybe atimame viltį iš savo rytojaus

Niekaip nesuprantu žmonių, kurie kasa po savimi duobę, bet dėl tos duobės gilumo ir tamsumo kaltina valdžią, Dievą ar net kaimyną ir Mėnulio fazę, bet tik ne save. Nejau taip sudėtinga atsitraukti nuo ėdesio dubenio, stabtelėti vergavus godžiai vartotojiškai savo prigimčiai ir „pakelti akis į dangų“, susivokti kur ir kas esi, įsisąmoninti savo paskirtį ir galimybes šioje planetoje?.. Žinau, kad sunku. Nes lengva tik tai, kas veda į klystkelius ir pražūtį.

Skaityti plačiau

Oficialūs įrašai tvarkingi, sąžinės auditą kiekvienas atliks pats

Tiesa slypi kažkur anapus. Arba, kaip sakė vienas šios istorijos dalyvių, nesirkite ir neturėsite problemų. Tebesekame mūsų rajono medikų, jų pacientų ir savo klystkeliais. Rašėme dviejų žmonių, besijaučiančių nukentėjusiais nuo medikų rankos, pasakojimus. Minėjome ir tai, kad įvesti aiškumo į šias istorijas, idant žmonės gautų kuo tikslesnės informacijos (mat iš esmės ji yra konfidenciali ir mes jos neturime teisės žinoti) ir stengdamiesi bent kokiu būdu apsaugoti kitus nuo panašių istorijų, kreipėmės į rajono savivaldybės administracijos direktorių Vidą Kreivėną. Po itin operatyvaus savivaldybės sudarytos darbo grupės tyrimo, paaiškėjo, gana keistų ir net gluminančių faktų, kurie privertė suklusti ir mus pačius.

Skaityti plačiau

Ignalinos pacientų „odisėja“ tęsiasi

Geras Ignalinos vardas – kiekvieno ignaliniečio garbės reikalas. Normalu, jog tikimės, kad visi už jį ir kovotų, o ne spjaudytų į šulinį, iš kurio ir geriame visi. Tačiau esmė ta, kad mes labai skirtingai suvokiame tą garbę ir kovą už ją. Regis, visai teisinga būtų įsivardinti klaidas, pripažinti jas ir stengtis kiek įmanoma naikint ar mažinti jų pasekmes bei pasistengti jų nebedaryti. Tačiau nemaža dalis garbę suvokia kaip faktų slėpimą ir bandymą kitiems, o paskui ir sau įrodyti, kad viskas yra gerai ir net labai gerai. Tačiau problemos slėpimas tik klampina gilyn, kol galiausiai, nebeišlaikius spaudimo, įvyksta  sprogimas, panašiai kaip  uždegiminį procesą organizme sukėlus pūliniui. O taip... apie negalavimus ir pūlinių pasekmes geriausia žino medikai. Bent jau mes tikimės, kad jie turi tai žinoti.

Skaityti plačiau

Geram mediko vardui provincijoje reikia nedaug

Regis, paskutiniu metu mūsų medikai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, nes nė vienas jų atsidūsėjimas neprasprūsta nepastebėtas. Štai ir šįkart skambinusioji moteris verkė ir džiaugsmo, ir skausmo ašaromis. Tai šiek tiek paguodė ir mus, nes jau buvome bepradedą panikuoti dėl nebelikusio žmoniškumo medikų bendruomenėje – nes visi dalydavosi tik skaudžiomis patirtimis. Ponia Stasė Jurgelevičienė atseikėjo ir juodo, ir balto.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Kompiuterių remontas

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje