Oficialūs įrašai tvarkingi, sąžinės auditą kiekvienas atliks pats

Tiesa slypi kažkur anapus. Arba, kaip sakė vienas šios istorijos dalyvių, nesirkite ir neturėsite problemų. Tebesekame mūsų rajono medikų, jų pacientų ir savo klystkeliais. Rašėme dviejų žmonių, besijaučiančių nukentėjusiais nuo medikų rankos, pasakojimus. Minėjome ir tai, kad įvesti aiškumo į šias istorijas, idant žmonės gautų kuo tikslesnės informacijos (mat iš esmės ji yra konfidenciali ir mes jos neturime teisės žinoti) ir stengdamiesi bent kokiu būdu apsaugoti kitus nuo panašių istorijų, kreipėmės į rajono savivaldybės administracijos direktorių Vidą Kreivėną. Po itin operatyvaus savivaldybės sudarytos darbo grupės tyrimo, paaiškėjo, gana keistų ir net gluminančių faktų, kurie privertė suklusti ir mus pačius.

Pirmoji istorija: ir taip, ir ne

Trumpai apie įvykį. Žmogus po sumušimo kreipėsi į gydytoją Aleksandrą Čupačenko (dirba ir Ignalinos ligoninėje, ir poliklinikoje). Šis nustatė, kad kažko sudėtingo ten tėra ir rekomendavo gydytis kompresais ir tepaliukais. Po mėnesio prasidėjus komplikacijoms (uždegimui ir pradėjus formuotis pūlingiems skysčiams) gydytojas tebeliepė tęsti gydymą kompresiukais, nieku gyvu nesutiko atlikti rentgeno nuotraukos. Po konflikto su A. Čupačenko, paciento šeimos beviltiškumo pyktį  „užgesinęs“ šeimos gydytojas Artūras Jasiulis įvykius pakreipė kita linkme – išrašęs siuntimus nusiuntė į rentgeninį tyrimą ir konsultacijos pas traumatologą. Padėtį galutinai suvaldė (priėmė pacientą, ištraukė pūlius, ir tebetęsia gydymą) Ignalinos ligoninės traumatologas Karolis Stašaitis.

Savivaldybės sudaryta darbo grupė patikrino visus dokumentus. Visi įrašai ambulatorinėje kortelėje buvo teisingi ir pagal juos sprendžiama, kad gydytojai viską atliko, kaip ir privalėjo. Nors... pats gyd. A. Čupačenko įžvelgia savo kaltės šioje istorijoje.

Kadangi Ignalinos poliklinikos ir ligoninės steigėja – rajono savivaldybė – savo pareigą atliko, gerai būtų sulaukti ir abiejų medicinos įstaigų vadovybės minėtų įvykių ir konkrečių medikų darbo įvertinimo. Vadovai ir reikalingi tam, kad įvestų tvarką, sudarytų geras sąlygas dirbti ir atsiskleisti darbuotojų gebėjimams, motyvuotų juos gerai dirbti ir siekti rezultatų bei sumaniai sudarytų kiekvieno „keistino“ darbuotojo „pasikeitimo“ planą ir įkvėptų juos stengtis, „sirgti“ už savo komandą. Įrašai tvarkingi (vadinasi medikas žino, ką daro), tačiau problema – darbuotojų punktualumas, atsakingumo stoka, prasta bendravimo kultūra, nenoras priimti paciento sau lygiu žmogumi... Ar nebus taip, kad patys medikai nevertina ir negerbia įstaigos, kurioje jie dirba, iš to formuojasi ir atitinkamas požiūris į šios įstaigos pacientus.

Antroji istorija: supainioti gydytojai ir gydymo įstaigos

Kita istorija – apie berniuką, susižeidusį koją, kuriam medikai esą netinkamai suteikė pagalbą: netinkamai išvalė žaizdą ir ne tokiu būdu užsiuvę ją, viduje dar paliko akmenį. Dėl ko susidarė komplikacijos ir 14-metis tebegydomas Santaros klinikose. Šią situaciją pradėjusi tirti savivaldybės sudaryta darbo grupė pirmiausia išsiaiškino, kad nukentėjusieji pateikė klaidingą informaciją, o mes ją paviešinome. Taigi, buvo skelbta, kad nuketėjusieji pagalbos kreipėsi į gydytoją A. Čupačenko. O iš tikrųjų jie kreipėsi į ligoninės gydytoją Karolį Stašaitį. Įsivėlusi „klaida“ gana skausminga. Pirmiausia gydytojui A. Čupačenko, kuris konkrečioje istorijoje niekuo dėtas, o paskui ir mums, nes paskelbėme klaidinančią informaciją. Ir tai labai nesmagu. Kita vertus, yra ir kita medalio pusė, bet apie ją vėliau. Pirmiausia – atsiprašome gyd. A. Čupačenko.

Ištyrus darbo grupei šią istoriją iki galo, paaiškėjo, kad vaikinukas ir jo šeima, kurie ir kreipėsi dėl šio nutikimo, gyvena ir Krikonyse, ir Vilniuje. Žinoma, čia jie gyvena „laisvalaikiu“. Todėl laikraštyje perskaitę pirmąją istoriją, suprato, kad ne jie vieni nukentėjo dėl galimo Ignalinos medikų neatidumo ir nusprendė paviešinti savąją istoriją, beje, tikėdamiesi ir teisingumo, ne tik „viešo dialogo“. Esmė ta, kad žmonės „nesureikšmino“ nei provincijos gydymo  įstaigų (ar tai viena, ar dvi, ar penkios) – kadangi vienoje vietoje – vadinasi viena, nei jos gydytojų (vienas, du ar keli). Matyt, tokį nepasidomėjimą užgožė suprantamos emocijos ir pyktis dėl galimai netinkamai suteiktos pagalbos vaikui. Kovingą nuotaiką, žinoma, sustiprino Santaros medikų nuomonė ir išvados. Dar pastebėjimas, medikai yra žmonės, ir labai gudrūs žmonės, įrašus pacientų istorijose jie užrašo pagal nustatytus reikalavimus ir čia prie jų neprikibsi. O štai ką jie komentuoja savo pacientams, yra visai kas kita. Žmonės vadovaujasi išsamiu žodiniu gydytojo paaiškinimu, kurio prie jokios bylos „neprisiūsi“, o ne dviem neįskaitomais sakinukais su lotyniškais pagražinimais ligos istorijoje. Būtent čia ir vyksta didžiosios transformacijos realiu laiku. 

Darbo grupė nustatė, kad pagal įrašus viskas atlikta nepriekaištingai. Tai tiek gali padaryti rajono savivaldybė. Medicininio audito atlikti jie neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos. Tą gali atlikti pati medicinos įstaiga, žinoma, jei bus suinteresuota. Nukentėjusio jaunuolio tėvai, ieškantys teisingumo, neprivalo sustoti. Jie, pasak V. Kreivėno, turi teisę skųstis.

Teisė skųstis

Skundų teikimo ir teisių gynimo mechanizmas nėra nei paprastas, nei sudėtingas. „Pacientas (arba jo atstovas), manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas (LR Sveikatos apsaugos ministerijos paskirti pareigūnai, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, Lietuvos medicinos etikos komitetas, visuomenės sveikatos centrai apskrityse) pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Pacientas tai pat turi teisę skųstis Odontologų rūmams, savivaldybės gydytojui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijai.

Pacientų skundų nagrinėjimą Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas“, – pakomentavo V. Kreivėnas.

Moralas sau ir kitiems

Medikams neturėtų rūpėti, iš kur atvykęs ligonis, koks jo statusas ir piniginės storis. Svarbiausia – maksimaliai jam padėti suteikiant visą įmanomą pagalbą. Deja, įskaitant ir emocinę pagalbą. Akylesnis MI skaitytojas pastebės, kad didžioji dauguma nusiskundimų gydytojais ir nesusikalbėjimų įvyksta dėl medikų nenoro mandagiai komunikuoti su pacientais, nenoro suprantamai žmogui apibūdinti jo būklės, pasekmių ir panašiai.

Beje, prieš keletą mėnesių JAV gydymo įstaigose vėl tęsiamas projektas, inicijuotas pačios medikų bendruomenės, kurio metu niekuo nesiskundžiantys vaikai medikams neša esą „sergančias“ savo lėles, meškučius ir kitus žaislus „gydyti“. Medikai juos „apžiūri“, „skiria vaistų“, „skiepija“, atlieka kitus „tyrimus“ kuo realiau, idant vaikai pratintųsi prie gydytojų, užmegztų kontaktą su savo gydytojais ir į juos žiūrėtų, kaip į neatsiejamus jų sveikatos ir gyvenimo pakeleivius.

O pas mus? Kaskart eidamas į polikliniką jautiesi lyg vyktum į Karo lauko ligoninę (visomis prasmėmis).  Prisipažinsiu, išties sunerimau, kai sužinojau apie įsivėlusią apmaudžią klaidą, paskelbus ne to gydytojo pavardę. Gal ir teisybę sako, kad pačiu savimi negalima pasitikėti, o juolab kitais. Bet kaip tada gyventi?.. Tačiau, ilgiau pagalvojus ir apsidžiaugiau, kad tik spaudai padedant sustabdyta viena iš milijonų legendų, sklandančių apie vienus ar kitus žmones. Sako, informacija iš lūpų į lūpas yra geriausia. Ne informacija, o reklama arba šmeižtas. Itin retais atvejais žmonės susimąsto ar tai, ką išgirdo yra tiesa ir perpasakoja toliau, nes jie pasitiki pašnekovu. Ir skleidžia tą informaciją toliau. Taip mūsų visuomenėje sklando begalė legendų, kurias mes priimame kaip absoliučią tiesą. Ir niekada nepagalvojame, kad tikėdami jomis ir platindami jas toliau galbūt kažką labai stipriai liūdiname, žeidžiame, o tuo pat metu ir toliname nuo savęs. Jei ši istorija būtų nepasiekusi spaudos ir mes dabar viešai būtume nepaneigę, kad berniuką gydė ne gydytojas A. Čupačenko, kaip kad galvojo ir tikėjo berniuko artimieji ir dalijosi su kitais šia skausminga žinia,  ši informacija ir toliau dešimtmečiais būtų klaidžiojusi iš lūpų į lūpas.

Gyvenimas mus parklupdo, išvolioja purvyne, išsekina iki sąmonės praradimo ir... jei esame verti, leidžia stotis, tiestis ir eiti taisyti klaidų, leidžia gyventi Gyvenimą. 

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387

  • 123

    Parašytas 2017-09-27 13:30:50

    Pamąstymui:Gydytojų darbas turi būti audituojamas savivaldybės, SAM, galų gale pačio paciento, tačiau žurnalistas atsiskaityti su savo laisvai rašomu žodžiu neturi. Ar gerbiama žurnalistė bent minimaliai patikrina ką rašo?
    Perskaičiau ir vieną ir kitą straipsnį, apipylė purvais gydytoją 500 žodžių, atsiprašė 5...
    Galbūt kitas žmogus antro straipsnio net neperskaitė, nes tinklapyje gerokai paieškoti reikia (pirmas straipsnis buvo pats pirmas), tad gydytojo vardas jo atmintyje liko sugadintas...
    Kažkaip atsakomybės iš kitų reikalaujame maksimalios, o iš savęs minimalios...

    Atsakyti

  • Klausimas

    Parašytas 2017-09-24 10:15:52

    Perskaičius šį straipsnį iškyla klausimas:
    Ar tikrai rajono savivaldybė ( steigėja) tegali tik patikrinti įrašus ?
    Ar reikia dar stebėtis jog migruoja žmonės iš rajono?

    Atsakyti





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje