Melas vardan tiesos?

Labai nesinori būti statistiniu verkšlentoju, bet kartais aplinkybės susiklosto taip, jog esi priverčiamas elgtis ne pagal savo norus. Ėmė likimas ir nubloškė į Utenos regiono atliekų tvarkymo centrą. Teko į atliekų centrą pristatyti seną, asbesto prisotintą šiferį. O štai čia ir paaiškėjo, kad norėdami būti teisūs, privalome būti nesąžiningi ir meluoti. 

Pradžių pradžia – išties naudingoje ir reikalingoje ES finansuojamoje programoje „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (sutrumpintai), kurią administruoja NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra). Dėl pačios programos viskas, regis, teisinga. Yra daugybė saugiklių, kurie turėtų viską kontroliuoti ir neleisti įsibrauti nesąžiningiems veiksmams. Bet panašu, kad kurdami griežtas taisykles, teoretikai paliko spragą, dėl kurios jau keletą metų žmonės, norėdami įsisprausti į reikalavimus, savotiškai pastūmėjami sukčiavimui, juolab, kad aplinkybės tam yra palankios. 

Bet pradėkime nuo pradžių. Kai pilietis, norėdamas pretenduoti į paramą, pateikia paraišką ir gauna „palaiminimą“ veikti, jis turi atlikti eilę darbų. Vienas iš jų – nuo pastato stogo nurinkti ir į atliekų tvarkymo centrą pristatyti itin nuodingą ir kenksmingą asbestinį šiferį. Tada susimokėti (už toną – be keliolikos centų 70 Eur.) už to šiferio pridavimą ir gauti pažymą, kurioje nurodyta, kiek jo pridavei. O kai žmogus teikia paraišką, pradiniame variante jam yra nurodoma, kiek jis to šiferio privalo pristatyti. Šitą privalomą kiekį apskaičiuoja visų šalies seniūnijų specialistai, pagal vieningą formulę. Namo stogo plotas dauginamas iš 16,16 kg ir gaunamas svoris, kurį turi atliekoms pristatyti žmogus. Tarkim, mano atveju, 222 m2 (stogo plotas) padauginus iš 16,16 kg, gaunama 3,6 t. Kas negerai? 

Jau seniai tapę vieša paslaptimi, kad tie, kurie veža šiferį „pagal programą į Uteną“, krauna į sunkvežimius plytas ir akmenis, kad pasiektų reikiamą svorį. Man pasirodė šis sprendimas neprotingas – juk tereikia surinkti tvarkingai visą šiferį ir nereiks jokių sukčiavimų. Taigi, surinkome viską iki paskutinio trupinėlio ir kaip kokį šviežią kiaušinį gabenome tą nuodą link Utenos. Atvykus į aikštelę, sunkvežimiuką pasvėrė ir netikrinę, kas yra viduje, liepė važiuot į aikštelės galą išsikraut. Vaizdas žinoma, suglumino. Kalnas šiferio nuotrupų. Kažkodėl įsivaizdavau, kad jis bus kažkur tvarkingai sandėliuojamas, kažkuo purškiamas ar pan. – juk šitoks nuodas! Pasirodo, nieko panašaus. Verčiamas ir traiškomas čia pat. O susidarius didesniam jo kiekiui, buldozeriu sustumiamas į dar didesnį kalną. Kada nors jis bus užverčiamas ir palaidojamas čia pat. Įterpsiu labai svarbią mintį! Aplinkos apsaugos departamento Ignalinos padalinio vadovas Viktoras Ksenzovas patikino, kad toks šiferio „saugojimo“ būdas yra visiškai teisingas ir priminė „Asbestas yra labai nuodingas, kai iš jo plaušų pagamintas šiferis yra laužomas, traiškomas ar pjaustomas. Tuo metu skylančios dulkės nusėsta plaučiuose ir niekur iš ten nepasišalina, bet trikdo organizmo veiklą. Saugiai gulėdamas „palaidotas“ šiferis jokios žalos niekam nedaro. Žmonės, vežantys ir kraunantys asbesto turintį šiferį, privalo saugotis ir naudoti specialias kaukes“. 

Trumpai tariant, su tais kalnais sutraiškyto šiferio viskas yra gerai. Tik saugokitės ir turėkite kaukes, veždami priduoti asbesto atliekas. Tačiau man kyla, sakyčiau, retorinis klausimas. Jei jau tas šiferis ramiai sau gali gulėti tiesiog po atviru dangumi ir tik retkarčiais patraiškomas buldozeriu, kodėl už toną atliekų pristatymui reikia mokėti po 70 Eur? Kita vertus, kas gi išlaikys solidų (galima spręsti jau vien pagal kabinetų rodyklę šalia raštinės) būrį administracijos, įsikūrusios Utenos miesto centre, Basanavičiaus g.

Bet problemėlė dėl šiferio kiekio. Kaip jau minėjau, sąžiningai surinkome iki trupinėlio senąjį šiferį ir vis tiek pagal nustatytą reikalavimą trūko... kiek daugiau nei tonos. Ne 100 ar 200 kg, o tonos. Tiek mes tikrai negalėjome netyčia pamesti ar panašiai. Ką tai reiškia? Tik tiek, kad žmonėms, kurie pristato per mažai šiferio, yra mažinama kompensuojamoji paramos dalis. Kas susidūrę su šiuo reikalu, skaitėte taisyklėse, o kitiems nekvaršinsiu dėl to galvos, cituodama  konkrečias taisykles. Esmė ta, kad tai ne vienetinis atvejis, jei jau visur ir visi žino, kad reikia prisikrauti plytų ir akmenų, vežant seną šiferį, tai kodėl visi pritaria priverstiniam sukčiavimui ir tyli? Juk akivaizdu, kad įteisinta formulė, taikoma apskaičiuoti privalomam pristatyti šiferio kiekiui yra neadekvati, o taisyklių rengėjams akivaizdžiai trūko kompetencijos, o gal... politinės valios. 

Šiai minčiai pritarė ir LR Seimo narys Gintautas Kindurys. „Net neįsivaizduoju, kodėl nustatytas būtent toks, gana aukštas koeficientas svoriui apskaičiuoti. Sutinku, kad jis privalomas, kad būtų kontrolė. Būtų panašiau, jei taip būtų apskaičiuojama nauja stogo danga. Senas asbestinis šiferis yra jau stipriai nusidėvėjęs ir likęs kaip sluoksniuotas popierius, kuris tikrai yra gerokai mažesnio svorio. Nėra gerai ir tai, kad dėl kažkieno, manau, per neapsižiūrėjimą įveltos klaidos, jau eilę metų vyksta tokios kurioziškos situacijos. Šį klausimą būtinai išsiaiškinsiu, programos taisyklės turėtų būti keičiamos ir privalomo pristatyti asbesto kiekis turėtų atitikti realų, žinoma, paliekant vietos nedidelei paklaidai“. 

Kol mechanizmas įsisuks, teks palūkėti. O kol kas spręsti jums, kaip elgsitės. Programa „Asbestinių stogų dangos keitimas“ iš esmės gera, naudokitės, kas galite ir tik nepamirškite saugumo priemonių. Žmonijos pasaulis taip jau surėdytas, kad vardan tiesos esi priverstas meluoti. 





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje