Žinutė
  • Failed loading XML...

„Stavkė“ – nuo 500 eurų“

„Labai prašau, parašyk, kad „stavkė“, norint patekti į Mielagėnų globos namus, prasideda nuo 500 eurų. O tuos, kurie piktinsis, nirš ir grasinsis teismais, žiniasklaida, dievais ir pragarais – siųsk pas mane“, – rimtu veidu, bet, kaip visada, juokaudamas ir ironizuodamas pasakė kunigas Marijonas SAVICKAS. Kunigo žodis – kone įsakymas. Parašiau taip, nes pritariu kun. Marijono pozicijai nesiteisinti,  priešingai – pritarti kiekvienai „nesąmonei“ ir dar labiau ją pagrąžinti.

Skaityti plačiau

„O prie ko čia aš...“

Gyvename pagal konkretų, karta iš kartos tobulinamą, pasaulio suvokimo modelį. Tarp begalės to modelio išsišakojimų, punktų, papunkčių ir kitų sudėtinių dalių, gerai paieškoję, atrastume ir kiekvieno reiškinio, daikto, veiksmo ar net tarpusavio santykių apibrėžimą. Mums lyg ir savaime suprantama, kam reikalingas stalas, rašiklis, žolė, kelias, vairuotojas, mokytojas  ar... gydytojas.

Skaityti plačiau

Mirusią motiną slapta užkasė dėžėje, o kapavietę sutrypė, kad neliktų nė ženklo

Jauni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniausia planuoja ateitį, o sulaukę garbaus amžiaus – kaip deramai iškeliauti iš šio pasaulio. Dažniausia savo pageidavimus žmonės pasako artimiesiems, idant jų norai būtų įvykdyti. Kaip kas vykdo tuos norus – ne mūsų žinioje. Tik stebime apeigas, kurios vyksta. Vieni išsiskiria originalumu, kiti vargsta su primestomis nepaaiškinamomis tradicijomis, o treti – šokiruoja ir net verčia nerimauti. Kai XXI a. žmogus laidojamas lyg nepažįstamasis karo lauke po mūšio, darosi nejauku, o galvoje pinasi kažin kokios negeros mintys. Kunigas Sigitas pasidalijo neseniai mūsų viename rajono kaime įvykusio šiurpinančio įvykio detalėmis.

Skaityti plačiau

Problemų priežastis – kolūkių laikų mąstymas

Norime, kad būtų gerai, bet dėl to gerumo nesistengiame net piršto pajudinti. Mintimis tebegyvenam tame laikmetyje, kai visur ir viskas buvo „niekieno“, kai iš dangaus krito kepti karveliai, upėmis tekėjo taurieji gėrimai, dyzeliną tonomis pylėme į griovius, o mūsų gerove rūpinosi „kažkas“. Tokį išdarkytą pasaulio suvokimą mes įsivaizduojame kaip idealą. Baisiausia, kad ne tik patys taip gyvename, bet reikalaujame, kad ir kiti taip gyventų, ir atžalas tokios pačios iškreiptos filosofijos mokome.

Skaityti plačiau

Vietoje reikiamo siuntimo – patyčios...

Trukt už vadžių – ir iš pradžių. Labai liaudiška ir kaimietiška, bet kuo labiau visi koneveikia ir bjaurisi tais „kaimiečiais“, tuo labiau jie man patinka. Vadinasi, yra juose kažkas ypatingo. Priešingu atveju, niekas nė nekalbėtų apie juos. Ir nesistengtų su pasibjaurėjimu drėbti į akis – „kaimietis“. Mano istorija – apie itin aukštos moralės gydytojus ir „kaimiečius“.

Skaityti plačiau

Linkėjimai damai su šuniuku

Tolerancija! Dabar vienas populiariausių terminų, kuriuo prisidengia visi, įžūliai besielgiantys piliečiai. Užkliudyk kokį nors keistuolį, būsi apšauktas tolerancijos ir pakantumo stokojančiu neeuropietišku išsišokėliu.Anądien užsukau į parduotuvę „Statybų  takas“. Gana dažnai randu priežastį joje apsilankyti. Netikėtai susigūžiu nuo šaižaus moteriškės balso, rėkiančio: „Kas čia tokio. Čia ne maisto parduotuvė...“  Iš tos pačios pusės ateina ir vyras, aiškiai nepatenkinta mina, bet kultūringu ton aiškindamas: „Koks skirtumas. Šuniui čia ne vieta...“ 

Skaityti plačiau

Ir medžiams ateina lemties valanda

Yra nerašyta taisyklė: jei koks laikraštis išspausdino kritinį rašinį, atsiliepimus į jį dera spausdinti tame pačiame leidinyje. Taip pat ir atsakymai į rašinio kritiką ar kitos nuomonės ta tema taip pat turi būti tuose pačiuose puslapiuose. Todėl kiek nustebome, kai ignaliniečiai Pranė ir Juozas Milašauskai paprašė juos apginti nuo neteisybės ir iškraipytos „tiesos“ viename kito rajono laikraščio straipsnyje. Garbaus amžiaus ignaliniečiai skundėsi, kad kitas laikraštis iškraipė faktus, kas jam nenaudinga – nutylėjo, o labiausiai žmones žeidžia, kad nebuvo išklausyta jų – kita – nuomonė. Istorija papasakota šališkai, remiantis tik vienos pusės pasakojimais.

Skaityti plačiau

Tvora

Kas mums pasidarė, kad vienas kitam kimbame į atlapus dėl kiekvienos smulkmenos? Ypač dažni kivirčai tarp kaimynų. Tai metų metus draskosi dėl sprindžio žemės sklypų paribyje, tai dėl kokio beverčio daikto, tai dėl nepatikusio žvilgsnio. Šiandien apie dar vieną nedidelį kaimynų barnį dėl daikto, iš šalies žiūrint – nevertą nė sudilusio skatiko, bet spręstą net su policijos pagalba.

Skaityti plačiau

Į kairę ir į dešinę „mėtom“ kitų sveikatą

Šiaip jau žmogui labai sunku suprasti, kad vienas koks nors sutrikimas gali būti šalinamas daugybe būdų ir visi jie – teisingi. Tik štai pasekmės – Dievo valioje. Gali pasisekti, gali ir nepasisekti. Atsakomybė – slidus reikalas ir sunkiai nustatomas, ypač jei kalba eina apie moralę ir žmoniškumą. Dirbtino pasaulio plėtros sistema veikia tobulai, todėl žmogiškiems faktoriams vis mažiau paliekama vietos įstatymų nišose. Taigi, gali tik pats vienas sau pagodoti apie niūrią dirbtinės žmonijos ateitį, kurios taip nesinori, ir kuri taip entuziastingai spraudžia mus iš planetos.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje