Abejingumas – XXI amžiaus rykštė

Ko verta žmogaus sveikata ir gyvybė? Nelygu apie ką ir kas kalbės. Jei tai bus artimo, mylimo ar jūsų šeimos žmogaus gyvybė – tada ji bus neįkainojama. Jei tai – ne jūsų rato žmogus, o, tarkim, kokia nors Lina Raginytė, Milda Dikmonienė ar Mielagėnų senelių globos namų gyventojai su kunigu Marijonu Savicku, komentaras bus maždaug toks: „Kiekvienam skirta tiek, kiek skirta, anksčiau ar vėliau mirsim visi...“ Ką gi, mums svarbūs esame tik mes patys ir dar keli mūsų aplinkos žmonės...

Skaityti plačiau

Klaidas valdininkai pripažįsta, bet atsakyti už jas nesistengia

Regis, tiek nedaug kartais nori žmogus – tik ramybės. O ji tokia nepasiekiama. Sakysite, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus. Tiesos gal ir būtų, tik problema ta, kad mano pašnekovei tektų apsimesti kvailele, kažkieno įžūlumą priimt kaip tiesą ir sutikti su kitų žmonių norų ir įgeidžių tenkinimu. Bet ar tada žmogus jaus ramybę, apie kurią svajoja? Abejočiau... Dirbtinas kalimas sau į galvą, kad privalai nusileisti, privalai būti taktiškas, „aklas“  ir „kurčias“, privalai būti malonus ir esą „protingesnis“, imituodamas kažkokią aukščiausios moralės kone dievišką būtybę – tėra psichologinis savęs prievartavimas.

Skaityti plačiau

Žemiškos žemiškų žmonių problemos

Kai apie problemą prabyla atitinkamą padėtį visuomenėje užimantis žmogus, akimirksniu problema įgyja mąstą bei svarbą. Kai ta pati problema ištariama mirtingojo lūpomis, ji dažniausiai tyliai blanksta blanksta kol išnyksta beribėje erdvėje. Problema, kurią iškėlė eiliniai mirtingieji iš mūsų rajono, besigydantys Visagino ligoninėje, greičiausiai net nebūtų išgirsta, jei prieš kurį laiką nebūtų drebėjusi visos šalies žiniasklaida dėl labai jau giminingos problemos, kurią tada iškėlė tuometinė Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Skaityti plačiau

„Naujoji poliklinika“ glumina pacientus

Poliklinikos turbūt vienintelės įstaigos, kuriose lankosi be išimties visi rajono gyventojai. Kažkas dėl ligos, kažkas dėl sveikatos, o kažkas tiesiog privalo tikrintis sveikatą, kad gautų gydytojo leidimą dirbti. Taigi, lankymosi šiose įstaigose, net ir būdamas visiškai sveikas ir laimingas, tikrai neišvengia nė vienas, kaip neišvengia akistatos ir su kaskart įvedamais pasikeitimais, naujovėmis ir itin originaliais sprendimais. Aikčiodama iš nuostabos, tikrai ne gerąja prasme, stebėjosi ir piktinosi skaitytoja Jadvyga.

Skaityti plačiau

Paskolos kaina

Jauna šeima po ilgoko galinėjimosi su vaikučio genetine liga, palaužta sūnelio netekties, nusprendė persikelti į vieną iš Prienų r. bažnytkaimių, kuriame buvo darbo ir tėvui – gydytojui traumatologui, ir motinai – menų dėstytojai. Sūnaus liga iš tėvų pareikalavo daug moralinių, fizinių, o, žinoma, ir finansinių išteklių. Šalia bažnytkaimio esančioje gyvenvietėje perkama už bankinę kelių šimtų tūkstančių paskolą sodyba atrodė bus šeimai išsigelbėjimas: juk abudu darbingi, turi paklausias specialybes, norą dirbti, o gavus paskolą ir įsikūrus naujojo vietoje, ir gyvenimas, atrodė, prasidėjo iš naujo. Tačiau...

Skaityti plačiau

„Vyžotas“ „batuotam“ – ne lygis

Pranui neskauda galvos dėl Vlado, o Vladas nekreipia dėmesio į Prano bėdas. Nors mes, kaip užsukti, kartojame, kad reikia įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir tik tada spręsti reikalą iš esmės, vis tik, mąstant tradiciškai, niekada niekas negali ir negalės suprasti, kaip iš tiesų jaučiasi ir ką iš tiesų galvoja kitas. Gal ir per giliai užkabinau palygindama, bet gi kaip kitaip.

Skaityti plačiau

Ar iš balos tas durnumas mūsų prigimimo? Lina RAGINYTĖ

Pagaliau atslūgo beprotiška įtampa, tiesiog tvyrojusi virš mūsų visų. Vieni lakstėme su litais ir eurais, o kiti pirkome, pirkome ir vis laukėme stebuklų. Na ir aptemsta protelis nuo tos reklamos... Nežinau, ar čia tik man, ar ir kitiems galvoje protarpiais tebespengia: „Kalėdos, akcijos, nuolaidos, sveikinimai, dovanos, stebuklai... “ Nors dabar tai jauties lyg išmestas iš šurmuliuojančio traukinio dykynėj. Staiga viskas kažkur pradingo. Malonios šypsenos ir įvairiausių gėrybių linkėjimai kažkaip išblanko kartu su visu tuo šurmuliu ir blizgesiu.

Skaityti plačiau

Net ir dovanodamas, „antausio“ neišvengė

Kažkaip priimta manyti, kad artėjant metų pabaigos šventėms reikia apžvelgti tik gerus rezultatus, džiaugtis nuveiktais darbais, ploti rankomis ir... O aš, kaip ta sugedusi plokštelė, sakau, kad nemažiau svarbios ir paliktos nesprendžiamos problemos. Jeigu Marytė džiūgauja, tai dar nereiškia, kad ir visa žmonija džiūgauja kartu. Vargu ar kas pagalvojo, kad šimtus žmonių mūsų rajone tik dar labiau skaudina per prievartą brukamas šventinis džiugesys. Nesakau, kad reikia būti „zanūdoms“, bet visur reikia saiko. Mikalavo kaimo gyventojo Algirdas CICĖNO pasakojimas spalvingai iliustruoja šventines nuotaikas paprastų žmonių kasdienybėje.

Skaityti plačiau

Ignalinietis: „Gandrams netarnauju“

Neseniai bibliotekoje sutiktas senas pažįstamas vidiškietis Aidas Dolotovas pasakė: „Žinai, nei geras, nei blogas – nėra vertybė. Vertybė yra teisingas. Pagarbos ir mūsų meilės yra vertas tik teisingas žmogus. Juk mes geru vadiname tą, kuris mums pataikauja, meluoja, prieš mus veidmainiauja, kad tik mums būtų geras. Bet ar tai vertybė? Ar iš tiesų jis yra geras? Teisingas žmogus ir teisingumas yra vertybė.“

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje