Skip to content

Keliones primena 265 puodelių kolekcija ir Elbruse praleistas medaus mėnuo

Laikui bėgant suvoki, kad patys didžiausi turtai slypi žmogaus širdyje. Tikrai, vagys jų lengvai neišvoks, nei kandys sugriauš. Jie lieka amžini laiko suvokime, neapčiuopiami materijoje, bet tikri. Pažvelgus į pasaulio grožį iš įvairių geografinių vietovių ir kitokio aukščio, pažinus įvairių tautų tradicijas ir papročius, gimtoji aplinka regima jau kitu žvilgsniu. Daugelis ignaliniečių pažįsta nepailstančius keliautojus, jau senjorus gydytojus Angelę ir Albiną KAMINSKUS, kurių namai ir dabar nepaliaujamai alsuoja kelionių dvasia. Ne veltui teigiama, kad visas mūsų gyvenimas – kelias, o visa esmė slypi jo krypties pasirinkime.

„Dabar vaikai mums siūlo maršrutus į Birštoną ar Druskininkus, bet tie laikai, kada naršėme įvairiausias pasaulio šalis, buvo, rodos, vakar“, – juokiasi Angelė Kaminskienė, pradėdama pasakojimą apie poros keliones. 

„Su Albinu susitikome studijuodami, apjungė bendri interesai, pomėgiai, žingeidumas pasaulio grožiui ir savitumui. Kelionės tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Ir tikrai, nemažą laiko dalį praleidome toli nuo namų“, – tvirtino pašnekovė, rodydama svarbiausią ir švenčiausią jų pomėgių inventorių – dvi kuprines. 

Nuo 1965 m., kuomet pora susituokė ir medaus mėnesį įprasmino kopdami Kaukazo kalnuose į Elbrusą (daugiau nei 4000 m aukštį), praėjo ne vienas dešimtmetis. Pirmieji įspūdžiai iš keliautojų poros pareikalavo rimtų apmąstymų bei išgyvenimų, nes kopiant į kalnus, žuvo kitos grupės vadovas. Kiek įdėta bendražygių pastangų, gaivinant ir mėginant išsaugoti jo gyvybę… Tos dienos vaizdai įsirėžė į atmintį Angelei ir Albinui Kaminskams visam likusiam gyvenimui. Vadovas, pagal musulmonų tradicijas, buvo palaidotas tą pačią dieną, iki saulės laidos.

Bet pasaulio pažinimo durys su netekčių pažinimu azartiškai porai neužsidarė. Kiekvienais metais kelias juos vedė į naujus kraštus, į naujus susitikimus su tikrove. Kelionių geografija tokia plati ir įvairi, kad geras autorius parašytų ne vieną knygą apie A. ir A. Kaminskų patyrimus. Armėnija, Sevano ežero grožis paliko gilų įspūdį Albino prisiminimuose, kaip ir Gruzinų kãro kẽlias, kelias per Didįjį Kaukazą iš Vladikaukazo (Šiaurės Osetija-Alanija) į Tbilisį. Ilgis – 208 kilometrai. Gruzinų karo kelias eina Tereko slėniu, ties Darjalo tarpekliu kerta Uolėtąjį kalnagūbrį, Baidarkos upės tarpekliu, per Kryžiaus perėją (2379 m aukštyje) nusileidžia į Baltosios Aragvos slėnį, pro Mcchetą Kuros dešiniuoju krantu prieina prie Tbilisio…

Paraleliai, ignaliniečių keliautojų pasakojimuose įpūdingai atgyja Sen Mišelio, esančio šiaurinėje Prancūzijos dalyje, viduramžių architektūros žavesys, Egipto išmintis, Biblinis Galilėjos ežero savitumas, kuriuo vaikščiojo pats Kristus. 

Papildydami vienas kitą, Angelė ir Albinas Kaminskai pasakoja apie Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvuojančias tradicijas ir papročius, prisimena Kaspijos jūros pakrantę, Azijos grožį. Tai jau ne vieno straipsnio istorijos, kuriose subtiliai pastebimas keliautojų įžvalgumas ir didelė pagarba bei tolerancija visam sutiktam išskirtinumui, kitoniškumui, apkeliautų žemių papročiams. Pagarba ir tolerancija aplinkiniams ir vienas kitam, lieka patraukliu poros ilgaamžiškumo receptu. 

Nuo pirmų kelionių dienų iki dabar, iš visų aplankytų kampelių, į namus parvežami suvenyriniai puodeliai, primenantys Angelei ir Albinui buvusią išvykas ir ten lankytas vietas. Apsilankančius svečius jau maloniai stebina per dešimtmečius sukaupta graži puodelių kolekcija, įprasminanti kelionių istoriją ir vis kurstanti šeimininkų dvasią vėl ruoštis kažkur. Šeimininkės Angelės pedantiškai atlikta inventorizacija, visi puodeliai įvardinti specialiame sąraše, pažymėta lankyta valstybė ir data. Kolekcijoje puikuojasi pirmasis Angelės Kaminskienės vaikystės puodelis ir šeimininkai jau džiaugiasi suvenyriniu puodeliu, skirtu Jungtinės Karalystės Karolio III karūnavimo iškilmėms ir dovanotu dukros. Angelės ir Albino užaugintos trys atžalos, sukūrusios savo šeimas – Miglė, Gintarė ir Jurgita, perėmė tėvų žingeidumą pasaulio pažinimui ir azartiškai pildo šeimos kelionių žemėlapį vis naujomis aplankytomis valstybėmis, salomis. 

Puodelių kolekcijos skaičius įspūdingas – 265. Jie žaismingai mena poros patirtus įspūdžius ir nugyventus metus. Juose, kaip ir sukauptuose nuotraukų albumuose, suvenyriniuose magnetukuose gyvena nenusakoma kelionių dvasia.

„Kol žmogus jaunas, būtinai reikia keliauti. Nenusakomi įspūdžiai praturtina gyvenimą, keičia aplinkos suvokimą ir sudėlioja esmines vertybes. Deja, metai prabėga greitai, sveikata keičia maršrutus. Gal ir teks sutikti su vaikų pasiūlymu važiuoti į tą Birštoną“, – juokauja Angelė ir Albinas Kaminskai, išlydėdami teksto autorę per duris. Bet paklausti, kokią pasaulio vietą pasirinktų gyventi, jei staiga gautų patį netikėčiausią pasiūlymą, vieningai ištaria – IGNALINĄ. Širdžiai mielesnės kitos vietos pasaulyje nėra.

Autorė dėkoja už dialogą.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje