Kas mus išmokė keiktis?

Amerikiečių atlikti tyrimai teigia, kad apie 5 proc. darbo ir apie 10 proc. laisvo laiko mes praleidžiame bardamiesi. Amerikos antropologai E. Montagiu, R. Braschas įsitikinę, kad vieni iš pirmųjų žodžių, kuriuos ištarė iš medžio išlipęs pirmykštis žmogus, buvo būtent keiksmai. O psichoanalizės pradininkas austrų neurologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (1856–1939) manė, kad pirmas nusikeikęs žmogus pastūmėjo gentainius į naują vystymosi etapą.

Skaityti plačiau

Apie gatves: pasaulio, Vilniaus, Ignalinos

Seniausia pasaulio gatve vadinamas kelias, vedantis į piramides, pastatytas daugiau kaip prieš 4600 metų. VIII a. pr. m. e. Babilone jau buvo grįsti keliai. Babiloniečiai taip pat pirmieji pradėjo asfaltuoti gatves. Tačiau vėliau asfaltas buvo užmirštas ir tik 1712 m. Šveicarijoje jis vėl panaudotas statyboje. 1815 m. Džonas Loudonas Makadamas pagamino naują kelio dangą iš dervos ir akmens skaldos – makadamą. Viršutinis sluoksnis būdavo iš dervos arba asfalto. Tokie keliai gerokai pagyvino prekybą. 1822 m. pradėti asfaltuoti keliai.

Skaityti plačiau

Dėkingumas. Ką Jums sako šitas žodis? Kokią reikšmę Jums jis turi? O gal... jokios?

Prieš kokius 5-erius metus šitas žodis man nereiškė absoliučiai nieko. Aš gal net nesuvokiau jo prasmės ir reikšmės. Žinojau, kad toks žodis yra, bet man jis ir buvo tik žodis, tam tikra paradigma, sudėliota iš raidžių. Sąmoningas žmogus nuolat jaučiasi dėkingas. Už ką? Už viską! Pirmiausia, kad gimė šitame laike ir šitoje erdvėje.

Skaityti plačiau

Kai moteris prie vairo

Kelių policininkai ne tik žmonės, bet dar ir vyrai. O vyrai gimę jau su tam tikromis nuostatomis moterų, ypač blondinių, atžvilgiu, kaip,tarkime, „visos bobos kvailės“. Aš dažnai naudojuosi šiuo vyrų stereotipu, bandydama išvengti baudų už pažeistas Kelių eismo taisykles.

Skaityti plačiau

Ar atpažįstate savo kartos ypatumus?

Gyvename amžiuje, kai nuolat vyksta reikšmingi pokyčiai: technologiniai, organizaciniai, ekologiniai, vyksta finansinės ir politinės krizės. Besikeičiančios aplinkos įtaka akivaizdi. Pasaulyje gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Žemėje gyvena skirtingų kartų atstovai. Mokslininkai bando suskirstyti ir pavadinti kartas, nes atskirais laikotarpiais, esant skirtingiems pasiekimams, augo skirtingas vertybes puoselėjančios kartos. Visos kartos kuria savo buitinę kalbą (žargoną).

Skaityti plačiau

Vienintelis Lietuvos kosmonautas į kosmosą taip ir nepakilo

1982 metai... Lietuva dar nežinojo, kad ji jau turi savo kosmonautą Rimantą Stankevičių, kuris dėl daugelio aplinkybių, deja, taip ir nepakilo į kosmosą. Tų metų vasario 12 d. jam suteikta kosmonauto kvalifikacija. Kosmonautų būryje tam ilgai rengėsi, bet jo skrydis vis buvo atidedamas. 1990 m. rugsėjo 9 d.,  naikintuvu SU-29 aviacijos šventėje Italijoje atlikdamas „mirties kilpą“, jis žuvo. O su juo ir viltis turėti lietuvišką Gagariną.

Skaityti plačiau

Žiūrėk reklamą stabiliai lietuvišką

Oi, kaip smagu būti Europoje! Tik ir girdžiu: „Mūsų ekonomika stabilių stabiliausia“. Paspaudžiu pultelio mygtuką. Ekrane iššoka mamytė. Ji su meile ir su didžiausiu atsidavimu šluosto kūdikio užpakaliuką (toks riebus ir sveikas). Vertėja užsikirsdama mala, kokia laimė stebėti, glamonėti ir uostinėti perstuviuką, juo gėrėtis – ne tik šeimos, bet ir visos tautos palaima.

Skaityti plačiau

Silkės – kasdienis ir šventinis gardumėlis

Advento ir Gavėnios laikotarpiai, Kūčių, Kalėdų ir Velykų stalas neįsivaizduojami be gardžių silkių patiekalų. Prisiminkime, kuo gi naudingos silkės ir ką skanaus iš jų galime pasigaminti. Net iki XV a. silkės buvo laikomos maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Jos buvo nemėgstamos dėl nemalonaus kvapo bei skonio, todėl silkes valgė tik elgetos ir vienuoliai.

Skaityti plačiau

Tarptautinės Moters dienos atributas – prijuostė

Pradžios knygoje pasakojama istorija, kaip pirmieji žmonės Ieva ir Adomas paragavo uždraustojo vaisiaus ir „tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi: juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes“...  Iki šių dienų pri(e)juostė (nes prie kūno buvo tvirtinama juosta), dar kitaip vadinama kvartūgas, prikyštė, šiuršis, žiurstas – seniausia ir svarbi moterų kostiumo dalis.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje