Gal vykstam į Norvegiją?

Statistika skaičiuoja sugrįžtančius iš užsienio uždarbiautojus, o gyvenantys užsienyje vis dažniau norvegiškose ar angliškose gatvėse sutinka naujai atvykusius, ieškančius lengvesnio ir sotesnio pragyvenimo tėvynainius. Jei ir Jūs vis dar mąstote, kad reikia vykti kuo toliau, greičiausiai niekaip neapsisprendžiate į kurią šalį: Vokietija jau perpildyta mūsiškiais, Prancūzija didele tolerancija svetimtaučiams nespinduliuoja, o žmonės kalba, kad Anglijoje jau ne taip gerai, kaip prieš penkmetį, o štai Norvegijoje...

Apie šią šalį, gyvenimą, pragyvenimą joje bei kitus rūpesčius ir džiaugsmus MI kalbėjosi su Ramune Paulauskiene-Skorkaite, baigusia studijas Vilniuje, dirbusia Ignalinoje Swedbanke ir gyvenusia Vidiškėse, o dabar jau 4-erius metus gyvenančia Norvegijoje.

– Norvegija labai graži, sena, turtinga šalis. Kalnai, fiordai, ledynai, baltosios naktys ir jūrinis klimatas: stiprūs vėjai ir kiaurai permerkiantis lietus. Ar nesiilgi lietuviškos vasaros, o iš tiesų, kodėl išvykai iš Lietuvos?

– Mano vyras jau dirbo šioje šalyje, o aš nenorėjau, kad šeimą skirtų atstumas ir su sūnumi išvykome pas tėtį. Gyvename čia jau ketverius metus. Aš asmeniškai jaučiuosi šioje šalyje gerai, moku kalbą, todėl nesijaučiu kitokia, nei čionykščiai gyventojai. Jaučiuosi čia drąsiai, jaukiai, šiltai... Kaip bebūtų, Norvegija jau tapo mano namais. Vienintelio dalyko, ko čia trūksta, tai gero oro... (šypsosi pašnekovė, MI skaitytojų įdomumui, pokalbis vyko per Skype programą, internetu).

– Kokie pirmieji Tavo įspūdžiai atvykus į šią šalį?

– Kai tik atvykau į Norvegiją, netekau amo... Nenusakomas gamtos grožis. Dvi savaites nedrįsau vairuoti automobilio, o pradėjus, kai tik sutikdavau mašiną, iškart sustodavau, bijojau, kad man nepavyks saugiai prasilenkti važiuojant siaurais kelio vingiais. Kai pirmą sykį išvažiavau į parduotuvę, kaip lietuvė patyriau didelį išbandymą (mano sūnui tuomet buvo tik 2 mėnesiai). Žmonės žiūrėjo į akis, šypsojosi, kalbino, kvietė arbatos. Ar tai įmanoma Lietuvoje? Tikrai ne!

– Daugelis Lietuvoje verkiančių, kaip sunku gyventi, nuolat ruošiasi išvykti užsidirbti į kitas šalis. Koks pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pasiekti Norvegiją iš Lietuvos.

– Pigiausia ir patogiausia keliauti nuosavu automobiliu, bet čia tik pačioje Norvegijoje. Į šią šalį galima patekti įvairiai: lėktuvu, automobiliu, persikeliant keltu. Pastarasis būdas patogiausias, nes vykstant automobiliu, skirtingai nei skrendant lėktuvu, vežamo bagažo kiekis nėra ribojamas. Patogiausi ir artimiausi keliai: maždaug 1200 km iš Vilniaus į Bergeną, keliantis keltu iš Rygos į Stokholmą. Greičiausia ir patogiausia tiesiog sėsti į lėktuvą, skrydis trunka porą valandų ir jau esi čia – Norvegijoje. Bilietas vienam žmogui kainuoja apie 200 Lt į vieną pusę, o kelionę planuojant iš anksto, galima nesunkiai rasti ir pigesnių bilietų (reikia nepamiršti, kad skrendant kainuoja ne tik lėktuvo bilietas, bet apmokestinamas vežamas bagažas, rekomenduojama įsigyti ir skrydžio draudimą – aut. past.)

– Kaip atvykusiam į Norvegiją ieškotis darbo? O gal galima tai daryti esant ir Lietuvoje?

– Rasti darbą naujam imigrantui Norvegijoje gana sudėtinga, lengviau vykti jau turint šioje šalyje pažįstamų, draugų, kurie gali apnakvindinti ir padėti susirasti bei išsinuomoti kambarį, surasti darbą. Norvegijoje yra ir įdarbinimo agentūrų, į kurias gali kreiptis tik ką atvykęs žmogus, tačiau tokiu atveju jis privalo kalbėti jei ne norvegiškai, tai labai gerai angliškai, privalo pateikti gyvenimo aprašymą, pageidautina – norvegų kalba, ar bent angliškai. Bandyti laimę per Lietuvos įdarbinimo agentūras – loterija, nes niekada nesi tikras, ar neapgaus. Kitas kelias – siųsti gyvenimo aprašymą iš Lietuvos ir laukti skambučio – bergždžias. Turbūt 0,1 proc. tikimybė, kad paskambins.

– Kokius dokumentus privalo su savimi turėti vykstantis dirbti į Norvegiją žmogus ir kokius dokumentus pirmiausia turi susitvarkyti šioje šalyje?

– Savaime aišku, kad reikia turėti pasą. Pirmiausia Norvegijoje reikia turėti darbą, kad galėtum pradėti tvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi šalyje (vykstant be šeimos). Jei atvyksta šeima jau pas dirbantį emigrantą, ji gali būti šalyje tol, kol gali save išlaikyti. Turint darbo sutartį, galima kreiptis į policiją dėl leidimo gyventi. Dėl ID (asmens kodo, privalomo Norvegijoje) sudarymo reikia kreiptis į įstaigą Skattekontor, atsakingą už mokesčius, o taip pat už mokesčių nuskaitymo nuo darbo užmokesčio.

– Kokiomis kalbomis galima susikalbėti Norvegijoje ieškant darbo?

– Vykstant į Norvegiją, reikia mokėti anglų kalbą, nes čia ja šneka nuo mažiausio iki seniausio. Jei yra galimybė, rekomenduočiau dar Lietuvoje pasimokinti norvegų kalbos pagrindų.

– Ar greitai galima išmokti norvegų kalbą Norvegijoje?

– Kaip greitai galima išmokti kalbą, priklauso nuo pačio žmogaus noro ir tam tikra dalimi nuo jo darbo, juk dirbantis tarp norvegų lietuvis kalbą išmoks greičiau, negu dirbantis lietuvis tarp lenkų ar kitų imigrantų.

– Kokie žmonės tie norvegai?

– Iš mano pačios patyrimo – jie šilti, geranoriški, mandagūs, neišdidūs, nesipuikuojantys, visada išklausantys ir užjaučiantys, labai draugiški.

– O kokie mūsiškiai Norvegijoje?

– Mūsiškiai labai įvairūs. Vieni išdidūs ir galvojantys, kad norvegai kvailiai. Kiti nuolankūs ir darbštūs, treti, atvykę ir neišlaikę darbo krūvio, vyksta namo, nes čia vykdami greičiausiai galvojo, kad pinigai auga ant medžių, o pasirodė, kad juos reikia uždirbti ir gana sunkiai.

– Kuo mes skiriamės nuo norvegų?

– Mes esame karštakošiai, išdidus, pasipūtę ir pavydūs. Žinoma, kad ne visi, bet, deja, didžioji dauguma. Juk per kančias į žvaigždes? Ar ne taip? Argi yra tokių žmonių, kurie nei karto nėra suklydę?

– Kokie populiariausi darbai Norvegijoje tarp atvykėlių mūsiškių?

– Darbai čia labai įvairūs. Jei nemoki kalbos, gali dirbti ten, kur tau gali paaiškinti paprastai, ką turi padaryti. Tai būtų žemės ūkis, žuvininkystės sektorius, statybos. Jei moki kalbą, tada priklauso nuo tavęs paties – kokį turi išsilavinimą, kokią darbo patirtį ir ką nori dirbti.

– Primink, koks Norvegijos valiutos santykis su mūsų litais ir euru.

– Norvegijoje – kronos. 1 krona – apytiksliai 0,43 lito, 1 euras – apytiksliai 7,7 kronos.

– Kaip rasti stogą virš galvos ir kokios nuomos kainos?

– Atvykus į Norvegiją, būstą galima rasti, naudojantis internetu, skelbimais arba su pažįstamų pagalba. Kambario kaina – nuo 1000 Lt, namo – nuo 3000 Lt kas mėnesį. Namai mediniai, daugiabučių čia mažai. Įvairių mokesčių daug, bet nuomininkai moka tik už nuomą, elektrą (nuo 200 Lt), internetą (apytiksliai 150 Lt) ir šiukšlių išvežimą (per metus – apie 1200 Lt). Dažniausiai į nuomos mokestį jau yra įskaičiuotos interneto ir šiukšlių išvežimo kainos. Nuomotojai dažniausiai nori depozito – nuo 1 iki 3 mėnesių nuomos kainos. Išsikraustant, jei nepadaryta žala būstui, pinigai yra grąžinami.

– Kuo skiriasi norvegiškas uždarbis nuo lietuviškojo?

– Atlyginimo skirtumas – nuo 10 kartų ir daugiau, lyginant su darbo atlygiu, gaunamu Lietuvoje.

– Ar brangus pragyvenimas Norvegijoje?

– Kainos čia žymiai aukštesnės nei Lietuvoje, na, bet ne viskas taip jau brangu. Yra daug pigesnių dalykų! Pvz., duona čia apytiksliai kainuoja nuo 6 kronų (3 Lt) iki 25 (11 Lt), vištienos krūtinėlių filė kilogramas – 75 kronos (31 Lt), benzino litras – 15 kronų (6 Lt), dyzelinio kuro – 14 kronų (5,5 Lt), šampūnas – apie 23 kronas (11 Lt), bet sauskelnės, kas labai aktualu auginant kūdikį, yra du su puse karto pigesnės ir kokybiškesnės, nei Lietuvoje! Buitinė, elektros technika kainuoja beveik tiek, kaip ir mūsų šalyje, na, gal šiek tiek brangesnė, bet ji ir kokybiškesnė. Automobilių kainos aukštos, jie čia dvigubai brangesni nei Lietuvoje. Nekilnojamas turtas taip pat brangus. Drabužiai Norvegijoje visų pirma skiriasi savo kokybe, o kainos – beveik lietuviškos. Džinsai parduotuvėje Vero Moda, D&D kainuoja apie 200 Lt, bet yra ir pigesnių. Nike sportinį kostiumą be nuolaidos galima nusipirkti už 400 Lt (kelnės, džemperis ir marškinėliai), kokybiški sportiniai bateliai kainuoja apie 350 Lt.

– Ir vis dėlto, ar įmanoma vienam, neturint pažįstamų Norvegijoje, atvykti į šią šalį ir įsitvirtinti čia, užsidirbti?

– Šiaip sugalvoti ir vykti į Norvegiją, neturint čia draugų ar pažįstamų ir nesutarus dėl darbo iš anksto, būtų kvaila, nes labai didelė rizika, kad teks grįžti namo nieko nepešus.

P. S. Klausi ką norvegai mano apie mūsų emigrantus? Aš irgi jų to paties kartas nuo karto paklausiu. Jie vienbalsiai teigia, jog gerai, kad jūsiškiai (supraskite, mūsiškiai) nudirba sunkiausius darbus. O patys lietuviai čia, matyt, kaip ir daugelyje šalių, nostalgiškai kalba apie Lietuvą, bet teigia, kad gimtinėje perspektyvų geresniam gyvenimui neturintys ir kol kas nematantys.

R. Paulauskienės nuotr.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387

  • f343qsdf

    Parašytas 2014-07-01 21:43:04

    ot tashe - negrazu apie savus tap negrazia isneketi

    Atsakyti





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje