Gabi dailininkė – ir aktyvi margučių kūrėja

Turbūt nė vienas neįsivaizduoja šv. Velykų stalo be svarbiausio šventės simbolio – margučių. Kiaušinių marginimo tradicija, paveldėta iš mūsų prosenelių ir senelių, iki šiol yra tęsiama, panaudojant natūralias ir šiuo metu jau paplitusias chemines dažymo priemones. Senesnės kartos žmonės, o ypač – kaimiečiai, kiaušinius tebedažo ąžuolų žieve, svogūnų lukštais, beržinių vantų ar pirmųjų pavasario gėlių lapais. Išradingesni ir meno įgūdžius turintys žmonės kūrybingai naudoja vašką, įvairius drožinėjimo įrankius, sukurdami patrauklių ornamentų ir nepaprasto grožio šedevrų.

Skaityti plačiau

Visą Vinco gyvenimą lydi muzika

Yra žmonių, kurie kopdami į savo gyvenimo ir veiklos aukštumas, visuomenėje beveik nepalieka ryškesnių pėdsakų ir neturi kuo pasigirti. Todėl ir bendrauti su jais nelengva. Tokių žmonių yra nedaug, vienetai. O su dauguma visuomet malonu susitikti ir kaskart tarsi pasinerti į vis naujesnes mus supančių asmenybių gyvenimo peripetijas ir suradus bendrą kalbą nesinori su jais išsiskirti.

Skaityti plačiau

Noriu, kad jauni sportininkai gautų ne mažiau, nei gavau aš...

Ignalinietė Aliona Sosunova-Sabaliauskienė sporto nepamiršo net išvykusi gyventi į sostinę. Daugelį metų biatlonui visas jėgas skirianti mergina dabar ne tik sportuoja pati, bet ir rūpinasi jaunesniais už save sportininkais. Šiais metais jai teko garbė būti Lietuvos ambasadore pirmosiose Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, vykusiose Insbruke. „Neįkainojama patirtis ir dovana man buvo pažvelgti į Jaunimo olimpines žaidynes iš kitos pozicijos. Dabar tvirtai žinau, kad noriu likti olimpiniame judėjime, ir net nebūtinai tik kaip sportininkė“, – tikina mergina.

Skaityti plačiau

Skaitykite kitame numeryje. Sensacija gyveno šalia

Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, vakar internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Shapiro, darytu žydų žurnalisto 1998 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rusiją, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje. Grįžęs įsidarbino kirpėju (dėmesio!) – Pabradėje, kur bent jau iki 1998 m. gyveno. Kirpėju dar nuo 1932 m. jis išsimokslino ir dirbo Ignalinoje. Kaip pats sako, buvo vienintelis Pabradės žydas, kalbėjo aštuoniomis kalbomis (rašom būtuoju laiku, nes Z. Šapiro jau tuomet buvo 80 metų). Pateiksime jo pasakojimą apie XX a. pradžioje jo šeimą ištikusią tragediją ir visai netikėtus šios istorijos posūkius.

Skaityti plačiau

Kaip sudaromi giminių genealoginiai medžiai?

Daugelį domina, iš kur jis kilęs, kokia plati jo giminė, kas buvo jo protėviai. Ta problema domina visų šalių atstovus. Dažniausiai tai būna pasiturintys, išsilavinę ir pagyvenę žmonės. Dažnas ieško savo bajoriškų šaknų. O jų buvo ne taip ir mažai, Lietuvoje – apie 200 000. Titulus gaudavo už karinius nuopelnus arba darbą valstybės labui. Yra net tokia teorija, kad prie lietuviškos pavardės už drąsą pridėdavo žodį vytis ir gaudavosi bajoriška pavardė.

Skaityti plačiau

Vyrai pasipuošė garbingais medaliais

Du kartus per metus – Valstybės dieną liepos 6-ąją ir Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją – Prezidentūroje lyja ordinų ir medalių lietus. Apdovanojami žmonės už nuopelnus įvairiose veiklos srityse. Tarp apdovanotųjų visada būna būrelis drąsuolių, iš Prezidentės rankų gaunančių medalius „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius“. Jis teikiamas žmonėms, kurie rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe gelbėjo kitus. Šiemet Vasario 16-ąją „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ Prezidentūroje buvo apdovanoti du Ignalinos ugniagesiai gelbėtojai Antanas Brukštus ir Artūras Voitekėnas.

Skaityti plačiau

Teofilis Patiejūnas nutapytų ir išdrožtų savo darbų neskaičiuoja

Tarp daugelio rajone gyvenančių gabių dailės mėgėjų ir medžio drožėjų, turbūt nesuklysime teigdami, kad savo populiarumu jau daugelį metų išsiskiria savamokslis originalus dailininkas ir medžio drožėjas Teofilis Patiejūnas.

Skaityti plačiau

Ignaliniečiai Zarasuose pagerbė seną savo bičiulį

Vasilijus Trusovas jau keletą zarasiškių kartų mokė lietuvių kalbos, juos užkrėtė meile ne tik gimtajai kalbai, bet ir lietuvių literatūrai. Nepažintum Zarasų, jeigu nebūtum sutikęs Vasilijaus, nežinotum jo veiklos, nepabendrautum su šiuo žmogumi. Gal todėl į Zarasų viešosios bibliotekos surengtą zarasiškio mokytojo V. Trusovo poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ pristatymą gausiai susirinko bičiuliai, draugai, pažįstami. Atėjo padėkoti ne tik už poezijos eiles, už suteiktas žinias, įskiepytą meilę grožiui ir gėriui, bet  pasveikinti jį ir su gražiu jubiliejumi.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje