Iš užmaršties prikeltas Nobelio premijos nominanto vardas

Prieš dvi dešimtis metų iš visos tuomet įmanomos literatūros rinkau duomenis apie įžymius, iš rajono kilusius žmones. Tuomet kažkur užtikau kelias eilutes ir apie Nadą Rastenį. Dabar, interneto laikais, apie šį kraštietį žinių kiek daugiau, bet pertekliaus nėra. Internete radau ir tik vieną vienintelę nuotrauką, kur Nadas Čikagoje nusifotografavęs su Miku Petrausku ir kitais lietuviais. Net angliškus interneto puslapius „perkošiau“ – bergždžiai...

Skaityti plačiau

Prieš šešiasdešimt metų duotos priesaikos per tuos metus nepažeistas nė žodelis

Dievulėliau, tiek metelių Lobinių palaukėm, pakalnėm praūžė, nurūko, o ausyse dar tebeskamba tolimaisiais 1952-aisiais prie altoriaus ištarti priesaikos žodžiai: „Aš, Jadvyga, imu tave, Bernardai, savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas“.

Skaityti plačiau

Imtynes į Ignaliną atvežęs Arvydas Šiaučiūnas: „Geras treneris – lyg antras tėvas“

Iš Joniškio kilęs imtynių treneris ir kūno kultūros mokytojas Arvydas Šiaučiūnas gyvenimą sostinėje iškeitė į mėgstamą darbą Ignalinoje. Sėkmingai būsimus imtynininkus treniruojantis jaunas vyras džiaugiasi, kad gali save realizuoti, ir viliasi, kad šalį apėmusi krizė nepalies miestelio sporto finansavimo. Mat A. Šiaučiūnas neabejoja, kad Ignalina gali išugdyti ne tik puikius slidininkus, plaukikus ar krepšininkus, bet ir imtynininkus.

Skaityti plačiau

Išrinkti geriausi Lietuvos pašto darbuotojai, tarp jų – du ignaliniečiai

Visą balandį gyventojai aktyviai reiškė savo nuomonę ir rinko geriausiai klientus aptarnaujančius Lietuvos pašto darbuotojus. Iš viso buvo sulaukta beveik 1,5 tūkst. atsiliepimų apie laiškininkų, klientų aptarnavimo specialistų ir pašto viršininkų darbą.

Skaityti plačiau

„Į Ignaliną grįžti norėčiau, bet neįsivaizduoju, kaip miestelyje pragyvenčiau“

27-erių ignalinietis Deividas Pelenis, kaip ir nemaža dalis miestelio jaunimo, yra emigravęs. Tačiau Didžiojoje Britanijoje gyvenantis vaikinas pabrėžia – išvyko ne geresnio gyvenimo, bet iššūkių ir tobulėjimo ieškoti. „Kartais pasiilgstu lietuviškų tradicijų, aplinkos, bet gana dažnai grįžtu į Lietuvą – susitinku su draugais, artimaisiais ir tai neleidžia per daug liūdėti“, – tikina multimedijos mokslus Lesterio mieste kremtantis Deividas.

Skaityti plačiau

Rodos – ir vargo nebuvo...

Vakar diena Jadvygai Lekavičienei iš Stripeikių k., ko gero, buvo vienintelė tokia jos ilgame gyvenime (kitąmet ponia Jadvyga užkops ant 80-ojo savo metų laiptelio) – ji lankėsi Prezidentūroje, kur Prezidentė Dalia Grybauskaitė moteriai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sidabro medalį. Už tai, kad pagimdė ir užaugino septynis vaikus ir dėl nė vieno niekada nereikėjo raudonuoti nei prieš kaimynus, nei prieš kitus žmones.

Skaityti plačiau

„Manau, kad auginti vieną vienintelį sunkiau, nei tris...“

Kai didžiasalietės Ramunės Kapliukienės šeima po darbų ir pamokų namuose susirenka į vieną būrį, be užsiėmimo niekas nesėdi. Mama Ramunė, Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja, klasės auklėtoja, rūpinasi namų reikalais, nors mintys, sako, būna dar ilgai namo neparėjusios, dažnai tebeklaidžioja mokyklos klasėje tarp savo šešiolikos auklėtinių.

Skaityti plačiau

Gabi dailininkė – ir aktyvi margučių kūrėja

Turbūt nė vienas neįsivaizduoja šv. Velykų stalo be svarbiausio šventės simbolio – margučių. Kiaušinių marginimo tradicija, paveldėta iš mūsų prosenelių ir senelių, iki šiol yra tęsiama, panaudojant natūralias ir šiuo metu jau paplitusias chemines dažymo priemones. Senesnės kartos žmonės, o ypač – kaimiečiai, kiaušinius tebedažo ąžuolų žieve, svogūnų lukštais, beržinių vantų ar pirmųjų pavasario gėlių lapais. Išradingesni ir meno įgūdžius turintys žmonės kūrybingai naudoja vašką, įvairius drožinėjimo įrankius, sukurdami patrauklių ornamentų ir nepaprasto grožio šedevrų.

Skaityti plačiau

Visą Vinco gyvenimą lydi muzika

Yra žmonių, kurie kopdami į savo gyvenimo ir veiklos aukštumas, visuomenėje beveik nepalieka ryškesnių pėdsakų ir neturi kuo pasigirti. Todėl ir bendrauti su jais nelengva. Tokių žmonių yra nedaug, vienetai. O su dauguma visuomet malonu susitikti ir kaskart tarsi pasinerti į vis naujesnes mus supančių asmenybių gyvenimo peripetijas ir suradus bendrą kalbą nesinori su jais išsiskirti.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje