Pasikalbėjimai su Broniumi, apie Bronių ir apie mus visus kartu su Broniumi

Jei ne knyga „Nematomoji žmogaus pusė“, turbūt šiandien visuose Ignalinos kampeliuose nebūtų tiek daug kalbama apie gamtos mokslų daktarą Bronių Šablevičių (juokauju, žinoma, bet tiesos šiek tiek yra). Ir nors redakcijoje šis vardas skambėdavo itin dažnai, tačiau aš pati šiuo žmogumi susidomėjau tik paklausiusi jį pažįstančiųjų pasakojimų, istorijų ir nutikimų.

Skaityti plačiau

Gyvenimas dovanotas gyvūnams, sunkiam darbui ir gėlėms

Esu vienas iš tų keistuolių, kurie turi ar Dievo dovaną, ar kryžių – nelygu kaip pažiūrėsi – atsidurti ten, kur reikia arba kur nereikia, ir pastebėti tai, ko reikia arba ko nereikia. Čia ir vėl – kaip kam atrodo, nes tas, kuris suvokia gavęs naudos iš mūsų susitikimo,  tai vadina Dievo dovana, o tas, kuris priverčiamas atsakyti už nederamus veiksmus  ar sustabdomas, sąmoningai kenkiantis kitiems, tas tai vadina „parazituojančia rakštimi“, kuria būti – kančia.

Skaityti plačiau

Moteris, gydanti šypsena ir rankomis

Žmogaus organizmas  – nuostabus gamtos kūrinys, kuris, kaip žinia, geba pats save sunaikinti ir pats save pagydyti. Viskas priklauso nuo tikėjimo savo gebėjimais, noro gyventi ir būti sveikam. Kartais tikėjimui savimi paskatinti ar sustiprinti reikalinga pagalba. Gali padėti sielos draugas, išmintingas gydytojas, ar šiaip nuoširdus ir paslaugus medikas. Ignalinoje be begalės nuostabių žmonių radome dar vieną šaunią,žmones gelbstinčią moterį, kurią pamilo gausybė jos klientų. Tai kineziterapeutė Justė Kulvietienė.

Skaityti plačiau

Mokslų daktarė kopinėja medų savo bityne, puošiasi pačios siūtais drabužiais

Žmogui būdinga gaunamą informaciją savyje įvaizdinti. Kai pasakai – mokslų daktarė – tai mintyse regi pagyvenusią moterį, dažniausia griežtu dalykiniu kostiumėliu ir akiniuotą. Bendrauja ji solidžiai, kalboje daug žodžių, kurių, bijai prisipažinti, bet nesupranti. O mokslų daktarė provincijoje – ir dar jauna – šiais visuotinio bėgimo iš rajonų ir beatodairiško karjerizmo laikais – iš viso sunkiai suvokiamas dalykas.

Skaityti plačiau

Erškėčiuotas partizanų ryšininkės Mažylės gyvenimo vieškelis

Labiausia gyvenime mes bijome dėl mūsų artimus ar mylimus žmones ištinkančių skaudulių ir kančios. Kita vertus, juos pačius tas skausmas ir kančia grūdina labiau už bet kokią meilę ir dėmesį, priverčia atsigręžti į tuos dalykus, kurie buvo paslėpti pasąmonės kloduose kaip nereikšmingi. Paradoksalu, tačiau būtent iš tos kančios, skausmo, neteisybės pojūčio ir „išliejami“ tautos didvyriai, patriotai.

Skaityti plačiau

Meilė gimtinei ir šokiui sukūrė Elenos gyvenimą

Šokių kolektyvas „Gaja“, vadovaujamas visoje respublikoje gerai žinomos choreografės Elenos Skripkauskienės, mini savo kūrybinės veiklos dešimtmetį. Šią šventę visi galėjo švęsti kartu su „Gajos“ žmonėmis antrąją Kalėdų dieną tradiciškai Kultūros ir sporto centre vykusiame koncerte. Šiam kolektyvui 2014 m. garbios komisijos sprendimu paskirtas solidžiausias rajono savivaldybės apdovanojimas – Miko ir Kipro Petrauskų premija.

Skaityti plačiau

Darbšti moteris jėgų semiasi rankas suleisdama į kvepiančią žemę

Mums nelengva nuoširdžiai suprasti, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir savaip ypatingas. Lengviau pasmerkti ir nusigręžti, nei pabandyti suprasti. Tiesą sakant, mes  dažnai imituojame supratingumą, bandome būti mandagūs ir tolerantiški, nors viduje kunkuliuoja pykčio  katilas. Tam mes turime pasiteisinimą ir turbūt gana dažnai jis priimtinas – juk ne visada galime bendrauti tik su tais, su kuriais norime. 

Skaityti plačiau

Tėvu vadintam direktoriui palinkėta gražaus kūrybinio kelio

Didžiasalio vaikų globos ir paramos šeimai centro direktoriui Mamertui Papšiui lapkričio 27-oji buvo paskutinė darbo diena. Sunkaus, sudėtingo ir kartu labai prasmingo darbo, kuris seniai jam buvo tapęs gyvenimo būdu, tiesiog pačiu gyvenimu. Ta proga skambėjo padėkos žodžiai, linkėjimai ir byrėjo ašaros. Salėje susirinko visi centro auklėtiniai, darbuotojai, atvažiavo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Vaiko teisių apsaugos ir Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrių atstovai.

Skaityti plačiau

„Až Untaną ištekecia – tai mišion nykdi nespecia“

Keistai žmones veikia laikas ir civilizacija. Žiūri į ano meto žmogų, klausaisi jo gyvenimo istorijų, įvairių nutikimų, stebi šiandieninę buitį ir niekaip negali suprasti gyvenimo dėsnių. Kas gi juos keičia? O gal viskas yra daug paprasčiau, tik žmonės, su kiekviena karta gimstantys vis protingesni, tą gyvenimą nesąmoningai daro sudėtingesniu. Nes atmetus begales visokiausių taisyklių, normų, apribojimų, būtinybių, apsunkinančių mūsų gyvenimus, esmių esmė juk lieka ta pati – kaip ir tada – prieš penkis, aštuonis dešimtmečius, ar visą šimtmetį, o gal ir prieš visus 35 tūkst. metų.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje