Kun. Ričardas Doveika: kelias iki šv. Velykų – tikrasis ir kultūrinis tikėjimas...

Kovo 21 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje šiltai sutiktas kunigas Ričardas Doveika. Garsus pamokslininkas apie pusantros valandos bendravo su ignaliniečiais ir tas laikas prabėgo nepastebimai. Kalba liejosi kaip upės vanduo, kartais lengvai pajuokaujant, kartais sulaikant klausančiųjų kvėpavimą, suvokus tiesos galią ar išgirdus nuginkluojantį klausimą. R. Doveika pradėjo nuo to, kad Ignalinos kraštas jam mielas ir savas, nes iš Kazitiškio kilusi jo brolienė, todėl čia būti – tai lyg sugrįžti namo. O bendravimas su žmonėmis jam visada labai malonus. „Esu iš tų kunigų, kuriam neduok pavalgyti, bet duok pakalbėti...“, – juokavo svečias.

Skaityti plačiau

Kai kasdieniai iššūkiai tampa ateities pamatu

Kanadiečių saviugdos mokytojas Robinas Šarma yra sakęs: ,,Laikas byra iš mūsų delnų tarsi smėlis, jo nebesugrąžinsi. Tik tie, kurie nuo pat jaunystės laiką leidžią išmintingai, gyvena turtingą, produktyvų, laimingą gyvenimą.“ Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos 8 klasės mokinė Vesta Cicėnaitė kaip tik yra pavyzdys žmogaus, kuris įdeda nemažai pastangų, kad jos šiandien praleistas laikas taptų investicija į rytdieną. Radusi laiko intensyviame bėgime, Vesta sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Skaityti plačiau

Kiekvienas kadras – per kantrybę ir kentėjimą

Krašto muziejuje atidaryta kraštiečių fotografų, dabar gyvenančių ir kuriančių kaimyniniame Švenčionių rajone,  Rimanto Nalivaikos ir Jono Barzdėno paroda „Iš girių glūdumos“. Į parodos atidarymą atėjo rajono vicemeras Laimutis Ragaišis ir fotografų draugai, pažįstami ar tiesiog patys fotografuojantys gamtą.

Skaityti plačiau

Davė žodį – vargui nepasiduoti...

Linkmenų seniūnija tęsia gražią tradiciją – sveikinti savo gyventojus, sulaukusius 80-ojo, 90-ojo, 100-ojo jubiliejaus. Pirmadienį svečių sulaukė 90-metė Motiejūnų k. gyventoja Ona Pelenienė. Kai važiuoji pas tokio amžiaus žmogų, nesi tikras, kad jam sveikata leis pabendrauti. Šįkart svečius jau lauke pasitiko šviesaus veido, guvių akių močiutė, kuri visus paragino eiti į naujutėlaitį dukros Audronės ir žento Petro suręstą, dar maloniai mediena kvepiantį, namą. „Jūs eikit, aš paskui...“, – skardžiu balsu šūktelėjo senolė.

Skaityti plačiau

Jubiliejus geros žmonos, draugiškų kaimynų ir medinių paukščių apsuptyje

Gali praslysti pro gyvenimą, o gali ir stačia galva į jį pasinerti – tavo laisvė rinktis. O kad galėtum iš anksto žinoti, ką renkiesi! Galbūt galėtum parankiau laviruoti. Deja, tai pamatai tik gerokai vėliau... Kai tavo pasirinkimas geras, gali su pasimėgavimu gėrėtis praskriejusio gyvenimo akimirkomis, džiaugtis likimu, sėkme, gali vadinti save išmintingu, protingu ir net pažerti patarimų dar tebeieškantiems ir besiblaškantiems. Ir tai gali tada, kai tavo sąskaitoje septynios, aštuonios dešimtys metų...

Skaityti plačiau

Gyvenimas griežtuose realybės saituose

Rytais pravažiuodama palei geležinkelio stotį vis pastebiu balandžių apsuptą moterį. Ji juos palesina, o šie atsidėkodami džiugina savo draugija, aplink šokdami įmantriausiais ratais. Pastebėjau ir tai, kad tai ta pati moteris, kuri visada entuziastingai, negailėdama žeria patarimus ir pamokymus interesantams, besilankantiems pašarų ir lesalų parduotuvėlėje. Patinka man labai ir tokios mažos krautuvėlės, kurių Ignalinoje turime jau net kelias, nes jos turi savo „veidą“, o dirbantys ten žmonės pasitikdami tave taip pat pirmiausia pastebi žmogų, su savo skoniu ir įnoriais, o ne pasirinkimo ir teisių neturintį bankomatą. Įsidrąsinus užkalbinau tą moterį, nes ji pasirodė įdomi.

Skaityti plačiau

Teko steigti ir pirmąsias užkardas, ir dirbti prie pirmųjų sienos demarkavimo darbų

Metams skaičiuojant paskutines dienas – gruodžio 28-ąją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės kolektyvas atsisveikino ir į atsargą išleido ilgus metus Lietuvos sienos apsaugai atidavusį kolegą, pasižymėjusį ypatingu darbštumu, kuklumu ir savo srities išmanymu – rinktinės vado pavaduotoją Štabo viršininką pulkininką Valentiną Urboną.

Skaityti plačiau

Nepamirštama Kalėdų popietė su primadona

Apie iš griuvėsių prikeltą Paliesiaus dvarą girdėjo daugelis, gal net dauguma. Jį antram gyvenimui prikėlęs medicinos konsultantas, biomedicinos mokslų daktaras ir Rygos Stradinso universiteto vizituojantis hemostazeologijos prof. Julius Ptašekas čia įkurdino fizinio krūvio terapijos kliniką. Tai pirmoji ir vienintelė licencijuota fizinio krūvio terapijos klinika ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nedaug tokių įstaigų ir užsienyje. Keletą J. Ptašekas yra matęs Italijoje ir Šveicarijoje. Šie pavyzdžiai įkvėpė steigti sveikatos oazę Paliesiuje.

Skaityti plačiau

Nuostabiausia pasaulyje žiemos pasaka – gyvenimas

Mums reikia kažko didingo ir sukrečiančio, kad galėtume drąsiai pakelti galvą ir pažvelgti gyvenimui į akis. Jis provokuoja mus, siunčia aibes išbandymų: skausmingų, bauginančių ir... įkvepiančių. Jis tikisi iš mūsų ryžtingumo, veiklumo, sąžiningumo ir didvyriškų poelgių. Būtent tuo jis ir žavus bei nepaprastai brangus. Mes mylime gyvenimą dėl nesibaigiančių mūsų sielos potvynių ir atoslūgių nuo žiemos iki žiemos... Šventų Kalėdų išvakarėse norisi kitaip – paprastai pažvelgti į gyvenimą paprastų, bet neprastų žmonių akimis, pajusti tai, ką jaučia jie, artėjant metų sandūrai gėrio ir blogio kovų akivaizdoje, suprasti, kaip rasti vartus, vesiančius į šviesesnį ir sieloms džiugesnį kasdienį gyvenimą. Svečiuojamės Zuikose gyvenančių ūkininkų Kamarauskų šeimoje, kurios namuose ūžia net trys kartos.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje