Tarpukario Ignalina ir Palūšė tuomet gyvenusių žydų akimis

Nuo XIX a. pabaigos, kai Ignalinos miestelis ėmė plėstis (dėl prie traukinių stoties suaktyvėjusios prekybos), didžiąją daugumą jo gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės, kurie čia gimė, augo, dirbo, mylėjo ir liūdėjo, ėjo į savo mokyklas, maldos namus, džiaugėsi šiuo nuostabiu gamtos kampeliu taip pat, kaip ir mes dabar. Jie nemažai prisidėjo prie to Ignalinos vaizdinio, kuris neužilgo žada išsivystyti į modernų kurortinį miestelį, garsinsiantį unikalų Rytų Aukštaitijos kraštą šalyje ir už jos ribų.

Skaityti plačiau

Kraštietis Česlovas Juršėnas – Santarvės ordino kavalierius

Praėjusį penktadienį Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje iškilmingai įteiktas 2012 m. Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) mūsų kraštiečiui, Seimo pirmininko pavaduotojui, Nepriklausomybės Akto signatarui ir Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkui Česlovui Juršėnui.

Skaityti plačiau

Mano gyvenimo istorija

Esu gimęs ir gyvenęs Ignalinoje. Šiuo metu gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Kasmet su šeima atvažiuoju atostogauti į savo gimtinę. Taip buvo ir praėjusią vasarą. Liepą vėl lankiausi Ignalinoje. Atostogos greitai praėjo, buvo laikas grįžti atgal į D. Britaniją. Tačiau Vilniaus oro uoste buvau sulaikytas Muitinės pareigūnų. Man paaiškino, kad paskelbta mano paieška dėl neva nemokamų mokesčių. Dar po 3 val. man pasakė, kad turiu prisistatyti į Ignalinos policijos komisariatą.

Skaityti plačiau

Pirmoji tėvų dovana kūdikiui – jo vardas

Yra sakoma, kad žmogaus vardas turi įtakos jo likimui. Taip ar ne – tikėjimo tuo klausimas. Teko skaityti, kad vienai merginai tiesiog fatališkai nesisekė, viskas krito iš rankų, kamavo ligos. Kaip jau įprasta, tokių nesėkmių priežasčių mergina nuėjo aiškintis pas ekstrasensą. Šis be kita ko paaiškino, kad nesėkmes lemia ir jos vardas. Mergina jį pakeitė, pasikrikštijo kitu vardu, ir netrukus visos bėdos baigėsi.

Skaityti plačiau

Netikėti „Titaniko“ viražai Ignalinos krašte

Kai penktadienio MI rašinys „Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę“ jau buvo parengtas spaudai, internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Šapiro (Shapiro), užrašytu Izraelio žurnalisto 1994 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo karo pradžioje sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rytus, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus buvo sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje, apdovanotas ordinais ir medaliais.

Skaityti plačiau

Noriu, kad jauni sportininkai gautų ne mažiau, nei gavau aš...

Ignalinietė Aliona Sosunova-Sabaliauskienė sporto nepamiršo net išvykusi gyventi į sostinę. Daugelį metų biatlonui visas jėgas skirianti mergina dabar ne tik sportuoja pati, bet ir rūpinasi jaunesniais už save sportininkais. Šiais metais jai teko garbė būti Lietuvos ambasadore pirmosiose Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, vykusiose Insbruke. „Neįkainojama patirtis ir dovana man buvo pažvelgti į Jaunimo olimpines žaidynes iš kitos pozicijos. Dabar tvirtai žinau, kad noriu likti olimpiniame judėjime, ir net nebūtinai tik kaip sportininkė“, – tikina mergina.

Skaityti plačiau

Kaip Palūšėje pavasarį už skverno savo kieman tempė

Šeštadienį minėta 40-ties paukščių diena. Iš seno tikėta, kad tądien į gimtinę jau būna sugrįžę 40 rūšių paukščių (maždaug tiek jų iš Lietuvos žiemoja pietuose), nors gamtininkai šypsosi, sako, iki kovo 10-osios būna parskridę tik 6–8 jų rūšys. Šiemet žiema, pusantro mėnesio pavėlavusi ateiti, neskuba ir išeiti. Paukščių yra parskridusių, bet jų dar beveik nematyti. Kad pavasarį greičiau prisišauktų, Palūšės kaimo bendruomenė šeštadienį prie Lūšių surengė suėjimą, skambiai pavadintą „Ataik, pavasarėli“.

Skaityti plačiau

Jau pavasaris už durų beldžiasi

Per Užgavėnes žiemą išprašėme, bet kovo pradžioje ji bandė vėl susigrąžinti prarastas pozicijas. Šiemet ji kažkokia įkyri ir net įžūli. Bet, tikriausiai, tai buvo paskutinis jos bandymas. Antra vertus, nereikėtų nustebti, jeigu šaltukas retkarčiais dar visą kovą pažnaibys. Pirmoji kovo pusė padovanojo gražių ir saulėtų dienų, pergyvenom ir vieną didžiausių saulės elektromagnetinių pliūpsnių.

Skaityti plačiau

Skaitykite kitame numeryje. Sensacija gyveno šalia

Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, vakar internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Shapiro, darytu žydų žurnalisto 1998 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rusiją, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje. Grįžęs įsidarbino kirpėju (dėmesio!) – Pabradėje, kur bent jau iki 1998 m. gyveno. Kirpėju dar nuo 1932 m. jis išsimokslino ir dirbo Ignalinoje. Kaip pats sako, buvo vienintelis Pabradės žydas, kalbėjo aštuoniomis kalbomis (rašom būtuoju laiku, nes Z. Šapiro jau tuomet buvo 80 metų). Pateiksime jo pasakojimą apie XX a. pradžioje jo šeimą ištikusią tragediją ir visai netikėtus šios istorijos posūkius.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Moterims ir jų vyrams

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje