Žinutė
  • Failed loading XML...

Vaikų dienos šventėje pasveikinti patys mažiausieji

Ignalina atvėrė vartus vasarai ir tradiciškai pasveikino mažiausius savo gyventojus. Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną  Laisvės aikštėje surengta spalvinga šventė. Vaikus viliojo atrakcionai,  smagios veiklos, visi norintys galėjo dalyvauti piešimo ant asfalto konkurse, lipdyti iš molio, lankstyti vėjo malūnėlius, pasimokyti karpinių meno ar daryti lėktuvėlius ar tiesiog pasigrožėti mokinių rankdarbiais. Šventiniame koncerte, kurį vedė patys mokiniai,  pasirodė  Ignalinos kultūros ir sporto centro bei mokyklų  vaikų ir jaunimo dainų,  šokių kolektyvai, solistai, jungtinis rajono mokinių choras, koncertavo jaunimo grupės, šoko moterų linijinių šokių kolektyvas.

Skaityti plačiau

Vyrai ir vaikai – miela, jautru... ir net didinga

Vaikų gynimo dieną, birželio-1ąją, VSAT Ignalinos rinktinės Pūškų užkardos pareigūnai surengė vaikams smagią ir įsimintiną, vyriškai ekspresyvią šventę. Į Pūškų užkardą suvažiavo moksleiviai iš Ignalinos, Švenčionių bei Visagino mokyklų ir net kaimyninės Latvijos. Kai kurie vaikai atvyko su tėčiais, dirbančiais VSAT Ignalinos rinktinėje, drauge pasiimdami ir nuotykių nevengiančias mamas. Didžiulėje minioje galėjai sutikti ir vieną kitą mamą pareigūnę su vaikučiais. Jaunimas tądien Pūškose buvo skaičiuojamas ne dešimtimis, o šimtais.

Skaityti plačiau

Atgaivinta tradicija Jonines švęsti prie seniausio Lietuvoje Aukų akmens

Tarp bemaž visuose rajono miesteliuose šiemet praūžusių Joninių, išskirtine švente galima laikyti Jonines prie Antakmenės Aukų akmens (Kazitiškio sen.), pirmąkart vykusias po 1940 m. Būtent tuomet čia vyko paskutinė Joninių šventė, nes Lietuvą užplūdę bolševikai tokių tautos suėjimų netoleravo.

Skaityti plačiau

Kiekvienas padėkime savo „pliusą“ vardan Ignalinos

Įstrigo vienos merginos, dalyvavusios apskritojo stalo susitikimuose, jaunimo organizuotuose rajono savivaldybėje, žodžiai: „Pirmą kartą atvažiavęs į Ignaliną išlipi iš traukinio ir taškas... Nieko nėra. Informacijos nulis...“ Gėda, bet man, kasdien važinėjančiai po Ignaliną ir jos apylinkes bei visą kraštą, taip pat labai trūksta koncentruotos informacijos. Žinoma, jos ieškodama užtrunku vos kelias minutes, tačiau aš bent žinau, kur ieškoti.

Skaityti plačiau

Vandentiekis ir kanalizacija

Šiuolaikinis gyvenimas ir buitis neįsivaizduojami be taip, atrodo, įprasto vandentiekio ir kanalizacijos namuose. O kada visa tai žmonija sugalvojo, sukūrė, įrengė? Pirmosios žinios apie dirbtinius vandens tiekimo įrenginius siekia net 3 tūkst. metų pr. m. e. Jau tada senajame Egipte, Kinijoje ir Babilone mokėta išsikasti gilius šulinius ir iš jų vandenį pakelti įvairiais suktuvais ir blokais. Seniausias medinis vamzdynas iš bronzos amžiaus (apie 1000 m. pr. m. e.) išlikęs Mauricijaus šaltiniuose.

Skaityti plačiau

Laiškas tėvui

Ir vėl einu kapinių  takeliu. Rankoje žvakutė ir gėlės, Tau, Tėve... Ateinu pasikalbėti su Tavimi. Paklausykit ir Jūs, kuriuos taip mylėjo gyvieji. Tėve, be Mamos likome penki Tavo rugio grūdeliai (taip mus vadindavai, savo vaikus). Aš labai gerai prisimenu mūsų gimtuosius namus – mažą medinį namelį kaimo pakraštyje. Viską šioje bakūžėje iki smulkmenų prisimenu: ir medinę pertvarėlę, skiriančią didelį kambarį pusiau ir visada baltai išplautas medines grindis, tamsų prieangį su spintele uogienėms ir tris medinius laiptelius, ant kurių dažnai sėdėdavai rūkydamas pypkę, o aš sėdėdavau šalia su sena kate Murze.

Skaityti plačiau

Atšilo orai – pabudo vorai

Mokslininkai skaičiuoja, kad 30 proc. JAV gyventojų kenčia nuo vorų fobijos, nepaisant to, kad žmogus turi daugiau šansų nužudyti vorą, nei šis gali įkąsti. Žmonėms baimė kelia diskomfortą: pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, jaučiami skrandžio spazmai, pykinimas ir pan. Jeigu žmogus bijo vorų, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis.

Skaityti plačiau

Partizanų kovos ir netektys prisimenami gegužę

Rajone jau tapo tradicija kasmet trečiąjį gegužės sekmadienį pagerbti buvusius partizanus ir jų ryšininkus. Kol buvo gyvų laisvės kovotojų, jie šią dieną buvo aplankomi, pasveikinami, įteikiama gėlių. Užpernai mirus paskutiniam rajono partizanui Fortūnatui Ivanauskui iš Ginučių, dabar šią dieną lankomos partizanų kovų, žūties ir palaidojimo vietos, prisimenami ir pagerbiami buvę dar gyvi partizanų ryšininkai.

Skaityti plačiau

Kaip viskas buvo...

Su partizanais aš daugiau susipažinau, kai į mišką išėjo mano tetos augintinis Simonas Purevičius (gim. 1930m.). Teta labai išgyveno, bijojo, kad jis netaptų plėšiku. Su juo buvo tokia istorija: po karo jis rado kažkokį raketinį pistoletą ir netyčia iššovė į save. Pramušė kaukolę, sužalojo galvą, bet kažkaip jį išgydė, tačiau po sužeidimo jis liko labai nervingas.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje