Žinutė
  • Failed loading XML...

Ignalinos pacientų „odisėja“ tęsiasi

Geras Ignalinos vardas – kiekvieno ignaliniečio garbės reikalas. Normalu, jog tikimės, kad visi už jį ir kovotų, o ne spjaudytų į šulinį, iš kurio ir geriame visi. Tačiau esmė ta, kad mes labai skirtingai suvokiame tą garbę ir kovą už ją. Regis, visai teisinga būtų įsivardinti klaidas, pripažinti jas ir stengtis kiek įmanoma naikint ar mažinti jų pasekmes bei pasistengti jų nebedaryti. Tačiau nemaža dalis garbę suvokia kaip faktų slėpimą ir bandymą kitiems, o paskui ir sau įrodyti, kad viskas yra gerai ir net labai gerai. Tačiau problemos slėpimas tik klampina gilyn, kol galiausiai, nebeišlaikius spaudimo, įvyksta  sprogimas, panašiai kaip  uždegiminį procesą organizme sukėlus pūliniui. O taip... apie negalavimus ir pūlinių pasekmes geriausia žino medikai. Bent jau mes tikimės, kad jie turi tai žinoti.

Skaityti plačiau

Amžinybėn išėjo kunigas, savo parapiečiams dalijęs paguodą ir tikėjimą

Ketvirtadienį į Amžinybę palydėtas ilgametis (dirbęs net 45-eris metus) Ignalinos parapijos klebonas, Ignalinos rajono Garbės pilietis, Monsinjoras Ignas Jakutis. Vargu ar Ignalinoje, Vidiškėse ar Dūkšte, kur jis dirbo, rasime žmonių, nepažinojusių šio kunigo. Vargu tarp ignaliniečių ir vidiškiečių rasime šeimų, kurių jis netuokė ar nekrikštijo jų vaikų, nelaidojo artimųjų, neruošė vaikų Pirmajai Komunijai. Iš kunigo Igno rankų esu gavęs pirmąjį Komunijos paplotėlį ir aš. Menu, kaip jis tuomet, gūdaus socializmo laikais, pusiau nelegaliai mus mokė tikėjimo tiesų, kaip jų mokytis kelias savaites su bendraamžiais myniau takus į Vidiškių bažnyčią ir kartą už tai gavau barti mokykloje nuo savo mokytojos.

Skaityti plačiau

Dar vienai Linkmenų seniūnijos gyventojai suėjo devyniasdešimt

Žmogaus gyvenimas – buvo ir tebėra mįslė. Kiek besistengtume įspėti ir atskleisti jo paslaptis – nepavyks. Kartais atrandame panašumų, sutapimų žmonių likimuose, tačiau tai ir lieka tik panašumai – ne daugiau. Vienodų žmonių ir jų likimų žemėje nėra. Ir kaip kartais liūdna, kada žmonės jėga bruka kažkada kažkieno kažkur patirtus išgyvenimus, bandydami įtikinti pašnekovą, kad jo kelias bus toks pats. Neverta stengtis, nes taip nebus niekada. Vieną rugsėjo penktadienį buvau pakviesta į gražų pasisėdėjimą Pažiezdrio kaime – ponia Zofija Lunienė šventė 90-ies metų jubiliejų. Dar vienas spalvingas gyvenimas, turintis kažką savito, žavaus, kažką liūdno ir skausmingo, o tuo pačiu ir turtingo.

Skaityti plačiau

Baltų vienybės ugnies sąšauka

Rugsėjo 22 d. vėl ant baltų žemių piliakalnių, įprasminant Piliakalnių metus, sužibs vienybės ugnys. Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.

Skaityti plačiau

Geram mediko vardui provincijoje reikia nedaug

Regis, paskutiniu metu mūsų medikai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, nes nė vienas jų atsidūsėjimas neprasprūsta nepastebėtas. Štai ir šįkart skambinusioji moteris verkė ir džiaugsmo, ir skausmo ašaromis. Tai šiek tiek paguodė ir mus, nes jau buvome bepradedą panikuoti dėl nebelikusio žmoniškumo medikų bendruomenėje – nes visi dalydavosi tik skaudžiomis patirtimis. Ponia Stasė Jurgelevičienė atseikėjo ir juodo, ir balto.

Skaityti plačiau

Nuo kito galo pradėta miškų valdymo pertvarka stojasi į vėžes (2)

MI puslapiuose jau rašėme, kad Ignalinos miškų urėdijos darbuotojus aplankė svečiai iš sostinės – miškų valdymo pertvarkos vykdytojai: aplinkos viceministras Martynas Norbutas ir Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donatas Dudutis. Susitikimo svečiai pristatė pagrindinius pertvarkos principus ir kelių ateinančių mėnesių perspektyvas, pasėjo dar daugiau nerimo ir nežinomybės bei pažėrė nesantaikos smilčių į liepsnojantį miškininkų susipriešinimo laužą.

Skaityti plačiau

A. a. monsinjoras Ignas JAKUTIS (1937–1963–2017)

2017 m. rugsėjo 11 d. mirė Vilniaus arkivyskupijos kunigas monsinjoras Ignas Jakutis. Ignas Jakutis gimė 1937 m. lapkričio 4 d. Ignalinos rajone, Kalviškių kaime, Justino ir Antaninos šeimoje. Pakrikštytas Dūkšto bažnyčioje. Jis buvo trečiasis vaikas šeimoje: turėjo vyresnius brolį Kazimierą ir seserį Marytę ir jaunesnius brolį Antaną, seseris Nastutę ir mažąją Teresę, išgyvenusią vos mėnesį. Būdamas vos penkerių, Ignas neteko mamos. Tėvas vedė antrą kartą ir su žmona Uršule susilaukė dukros, kurią, kitiems vaikams prašant, pakrikštijo Teresėlės vardu. Dar po septynerių metų, 1949-aisiais, susirgęs plaučių uždegimu mirė ir Igno tėvas.

Skaityti plačiau

Baravykų pintinės priverčia prisiminti senus ir ieškoti naujų receptų

Rugsėjis Lietuvos miškuose džiugina gėrybėmis – iš samanų kepures kelia įvairiausi grybai, o pastarosiomis dienomis žmonės džiaugiasi itin geru baravykų derliumi. Patyrusiems grybautojams pakanka vos pusdienio pririnkti jų pilnus krepšius. Tačiau ar žinote, kaip tinkamai paruošti baravykus atsargoms, o kaip – vakarienei?

Skaityti plačiau

Lietaus išskalauta didžiasaliečio Alberto istorija

Nenustebinsiu nieko teikdama, kad kažką užpylė neregėti vandenys, skęsta sodybos, pasėliai, laukai. Daug sunkiau rasti žmonių, kurie nenukentėjo nuo lietaus, nei tų, kurie nukentėjo. Šiemet „plaukia“ ir tie, kurie net neįsivaizdavo galį „plaukti“. Todėl nė trupučio nenustebino didžiasaliečio Alberto Genio skambutis ir prašymas padėti rasti pagalbos.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Moterims ir jų vyrams

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje