Vairuotojo pasirengimo žiemai ABC – ko nepamiršti?

Apmaudu, tačiau kitaip, nei kelininkus žiema, vairuotojus automobilio gedimas iš tikrųjų ištinka netikėtai ir, dažniausiai, pačiu netinkamiausiu metu. Tačiau, nepaisant padidėjusios tokių nemalonių „staigmenų“ rizikos, vis dar pasitaiko tokių, kurie automobilio paruošimu žiemai susirūpina tik iškritus pirmajam sniegui. Dėl tokio neapdairumo grėsmė kyla ne tik automobilio eksploatacijos būklei ar vairuotojo sveikatai, bet ir aplinkiniams.

Skaityti plačiau

Mamos skundas

Yra sakoma, kad iš kapinių negalima nieko imti, net daiktų, kuriuos aiškiai kažkas pametė. Kuo aiškinamas šis prietaras? Sakoma, kad su daiktu į namus patenka neigiama mirties energija, kuri gali šeimos nariams atnešti ligų ir kitų nelaimių, kiti įsitikinę, kad mirusieji nieko šiaip neatiduoda ir keršys tiems, kas šio tabu nesilaikys. Tikėti tuo ar ne – kiekvienas sprendžia kaip supranta. Bet dažnas bent kartą gyvenime yra girdėjęs įvairių istorijų, susijusių su kapinėmis. Papasakosiu dar vieną, gal prieš dešimtį metų man iš tiesų nutikusią istoriją Tverečiaus krašte.

Skaityti plačiau

Linksmosios Sapantos kapinės

Rumunijos šiaurėje ties siena su Vengrija esantis Sapantos miestelis garsėja unikaliomis Linksmosiomis kapinėmis, kuriose įprasta matyti ne verkiančius ir liūdinčius, o besišypsančius lankytojus. Neįprastose Sapantos kapinėse vyrauja linksmos spalvos, o kapus puošia įvairiomis spalvomis išmarginti kryžiai ir šmaikštūs eilėraščiai. Šio miestelio kapinėse, Cimitirul Vesel, jau per 800 ąžuolinių kryžių. Visi jie tarsi meno kūriniai: ant kryžių ryškiais dažais pavaizduotos scenos iš kapuose palaidotų žmonių gyvenimo. 

Skaityti plačiau

„Mano jėgos ir darbai Tėvynės Laisvei ir Gerovei!"

Spalio 13–15 d. rajone vyko bendri Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Ignalinos kuopos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Ekstremaliųjų įvykių operacijų centro pratybos. Pratybų tikslas – patikrinti sąveiką tarp kariuomenės padalinių (KASP) ir civilinės saugos sistemos subjektų, įvertinti jų pasirengimą priešinantis galimam „nedraugiškų“ kraštui asmenų grupių veikimui Ignalinos r.

Skaityti plačiau

„Nykštukai“ įsisiautėjo...

Antradienio „Auksinio proto“ žaidimo pradžia niekam nieko gero nežadėjo, nes pirmasis muzikinis turas visiems buvo sunkiai įkandamas, tad pabėrė tik po keletą taškų. Vėliau žaidimas įsisiūbavo, bet ne visiems vienodai. „Tų pačių“ komandos vežimas, panašu, įklimpo šių metų lietaus išplaktame žvyrkelyje, nes jau antrą žaidimą iš eilės jis neišsikapsto, nepakyla aukščiau šeštos vietos. Tačiau įsisiautėjo „Runpelštilchen“ („Nykštukai“) komanda, antrąkart iš eilės laimėjusi žaidimą.

Skaityti plačiau

Dūkšto bendruomenė: tarp ambulatorijos ir klebonijos

Ne vieną popieriaus lapą prirašėme pasakodami apie tai, kokių pasekmių pridaro slapukavimas ir tylėjimas dėl per didelio pasitikėjimo savimi. Viskas, kas susiję su visuomenės interesais, bet daroma kažkaip paslaptingai, sukelia daug klausimų, nerimo, verčia gal net ir klaidingai interpretuoti esamą situaciją. Dar rugsėjo pabaigoje viešėjau Dūkšto miestelyje, o tiksliau, buvau pakviesta apsilankyti miestelio ambulatorijoje ir jos prieigose, tačiau dėl didžiulių ir itin reikšmingų įvykių pirmąją spalio dekadą, šios istorijos „narpliojimą“ buvau palikusi „susigulėti“.

Skaityti plačiau

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas/ Ir ašarą nubraukei tyliai,/ Pašvaistė ties pamiške švietė rausva/ Ir nešė kulkosvaidžius vyrai./ Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,/ Aušra nusigandusi švito/ Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių/ Nudažė Tėviškės arimą. <...>“. B. Mačionio eilėraščio „Kai sūnų išleidai“ posmais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas Gaudentas Aukštikalnis, ir tylos minute pagerbus žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę, spalio 7 d. Vilniaus karininkų ramovėje prasidėjo „Švenčionijos klubo“ organizuota Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyvių prisiminimų popietė.

Skaityti plačiau

Pietryčių Lietuvos Metų mokytoja – Elena Sekonienė

„Ryto“ draugija, nuveikusi daug reikšmingų darbų lenkmečiu, Lietuvoje atkurta 2004 m., o nuo 2013 m. jos skyrius veikia ir Didžiasalio gimnazijoje, kurios vardas pirmiausia ir siejamas su senosiomis švietimo tradicijomis. Nuo 2010 m. ši draugija teikia Pietryčių Lietuvos Metų mokytojo apdovanojimą ir tai stengiasi daryti vis kitoje vietoje. Tai ne tik praplečia mokytojų akiratį, bet ir leidžia geriau pažinti kitokią Lietuvą: tą, kurioje nemaža dalis vaikų ateina į mokyklą iš kitakalbių šeimų, o lietuviškai kalba tik per pamokas, tą, kuri reitinguose neretai pavadinama „paribio“ vardu.

Skaityti plačiau

Padėka rajono policijos komisariatui

Šių metų rugsėjį, po žvejybos Linkmeno ežere, pakeliui į Švenčionėlius nuo automobilio pamečiau žvejybinę valtelę BIC Sportiak-213. Po kurio laiko draugai pranešė apie skelbimą spaudoje (spalio 13 d. MI) su mano valtelės nuotrauka. Policijos pareigūnas pranešė radusiojo telefono numerį – tai Antalksnės kaimo gyventojas Juozas Šerėnas.  Radęs valtelę savo pievoje, parvežė ją namo ir pranešė apie radinį policijos pareigūnams. Atvykęs pas J. Šerėną, atpažinau savo valtelę – truputį ,,traumuotą“ bet geros būklės, ji buvo geranoriškai man  grąžinta.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje