Žinutė
  • Failed loading XML...

Buvusio „Gavaičio“ ateitis – miglose

Respublikinėje spaudoje perkaičiau straipsnį, kuriameteigta, kad reikia eiti ir belstis į visas įmanomas duris, niekas iš niekur, be paieškų neatsiranda. Todėl vėl noriu iškelti „Gavaičio“ problemą.

Skaityti plačiau

O šūvių į priešą 1940 m. birželio 15 d. vis dėlto buvo

1940-06-15 Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį.

Skaityti plačiau

Ir vėl liepsnos joninių laužai...

Išauš gražiausias Joninių šventės rytas. Skubėsime, kaip visada, su ilgesiu, džiugesiu,pagarba ir meile į Jonų ir Janinų šventę. Ar išbraidei basomis kvapnius rasotus žolynus, ar tebeglosto tavo gomurį pirmosios žemuogės skonis? Ar tave dar tebesupa tylios ežero bangos? Vasara mus pasitinka su šypsena ir kiekviena Joninių nakties spindinti žvaigždė vis kitokia, antros tokios pat nėra. O kaip norisi rasti birželio nakties žvaigždę švytinčią pačiame Dangaus krašte ir suprasti ką ji sielai kužda. Nemoku visko žodžiais išsakyti.

Skaityti plačiau

Specialistų patarimas „klaidžiojantiems“ sodininkams

Birželio 13 d. laikraščio numeryje rašėme apie sodininkų bendrijoje „Šilas“ iškilusias problemas, kurios jau persikėlė ir į rajono policiją, rajono savivaldybę bei kitas įstaigas, tačiau sprendimo bei bendro sutarimo rasti nepavyksta. Kaip jau minėjome, MI manymu, protingiausia būtų sužinoti specialistų nuomonę šiuo klausimu ir pasistengti  įsiklausyti, jei norima užskasti nesantaikos kirvį ir dar spėti pasimėgautitrumpučiu gyvenimu.

Skaityti plačiau

„Blogųjų angelų“ derlius, permirkęs lietuvių krauju

Birželio 14-ąją Dūkšto ir Kaniūkų bendruomenės kartu su visa Lietuva minėjo Gedulo ir Vilties dieną. Šią dieną 1941 m. NKVD pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pagerbdami  kentėjusius, žuvusius tautiečius, kunigo Sigito Grigo suburti parapijiečiai meldėsi, giedojo, ėjo Taikos ir Vilties žygį per Dūkšto miestelį.

Skaityti plačiau

Išsvajotas gyvenimas be taisyklių virto realybe

„Kodėl aš taip darau? Mano tikslas – „subankrotinti Maximą...“ – kuo rimčiausiai sako Onutė ir čia pat priduria. – Tikiuosi supranti, kad juokauju“. Be ribų labai rimtai juokaudamos ir skanaudamos rabarbarų pyragą su karališkąja arbata, vieną vakarą šnekučiavomės su Onute Sokoloviene ir jos seserimi Danute – moterimis, metusiomis iššūkį piktaliežuviams, pavyduoliams ir primestoms įsisenėjusios nuostatoms. Nors, iš tikrųjų, kalbėjome apie prieskoninius augalus, daržoves, vaistažoles. Koks ryšys? Apsilankykite ir jūs Girminių kaime, Budrių gatvėje, nutysusioje per siaubingus kalnus ir gūdžius miškus iki pat Onutės ir Agėjaus Sokolovų namų.

Skaityti plačiau

Gedulo ir vilties diena Ignalinoje

Gedulo ir vilties diena birželio 14-ąją paminėta Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Už mirusius ir gyvus tremtinius buvo aukojamos šv. Mišios, koncertavo klasikinės muzikos kolektyvas „Trio Giocoso“, vėliau aplankytos tremtinių atminimo vietos. Klebonas Vidas Smagurauskas visus kvietė į praeitį žiūrėti be pykčio ir išmokti džiaugtis tuo, ką šiandien turime. Savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis linkėjo niekam niekada nepatirti skaudžios tremties ir vylėsi, kad ši tautos istorijos drama niekada nepasikartos.

Skaityti plačiau

Visą dieną pačiais įvairiausiais garsais klegėjusi Palūšė atidarė vasaros sezoną

Palūšė jau seniai nematė tiek žmonių, kiek jų buvo susirinkę praėjusį šeštadienį į Valtininko dieną. Kitaip šis renginys dar vadinosi Vasaros pradžios šventė. Tai pirmas didelis Palūšės, kaip šių metų Mažosios kultūros sostinės, renginys.„Palūšė jau nubudo, budinkis ir tu“, – toks buvo šios šventės šūkis. Į ją kviesti visi, nebijantys vandens ir mokantys laikyti irklą, mėgstantys laužo dūmais kvepiantį maistą ar tiesiog basomis pašokti pievoje.

Skaityti plačiau

1941. Didžiausias melas nori tylos

Ir vėl apie trėmimus... Ne, ne apie išvykimą į Airiją ar Angliją, nors tūlas darbo emigrantas tai vadina tremtimi. Apie tą tremtį, kai tavęs niekas neklausia, patogesnių vietų vagone nesiūlo, apsirengti neleidžia, net tavo lagaminus iškrausto ir konfiskuoja. Apie tą tremtį, kuri visam laikui išskyrė šeimas ir nesujungė jų per Skype. Ši tremtis, garsiai persiritusi per Lietuvą prieš 76-erius metus, atvėrė mūsų piliečiams pragarą žemėje, nes jie negalėjo apsaugoti savo valstybės. Žinoma, kai kam kils pagunda palyginti pragarus. Juk viena pekla buvo su krematoriumų karščiu, o kita – su lediniais tundros gniaužtais. Kuri „geresnė“? Su išbarstytais pelenais ar su amžinojo įšalo žemėje įšalusiais kūnais?

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Moterims ir jų vyrams

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje