Skip to content

Ką daryti, jei buvote sumuštas?

MI informacija

– Neseniai viename rajono klube šokių metu mane sumušė (yra keletas mėlynių paakiuose, kraujosruvos ant žandų ir nubrozdinimai ant žandikaulio) iš matymo pažįstamas jaunuolis, kuris ir kaltas dėl šio konflikto, nes pats jį sukėlė. Kitą dieną nuvažiavau pas teismo ekspertą, kuris nustatė man nežymų sveikatos sutrikdymą. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad kreipčiausi tiesiai į teismą. Nedarbingumo lapelio neėmiau. Ar teisėtai policijos pareigūnai atsisakė tirti mano skundą? Kaip man elgtis toliau, kad mane sumušęs jaunuolis būtų nubaustas? Ar galima už mano sumušimus prisiteisti piniginę kompensaciją (išlaidos vaistams ir pan.), kaip tai padaryti?

Skaitytojas J., Ignalinos r.

ATSAKYMAS:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Žin., 2002, 37-1341) (BPK) numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį (kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras) ir privatų (kai kaltinimą vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas). Kadangi iš skaitytojo J. pateiktų aplinkybių matyti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ir teismo ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu atveju ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis, todėl šiame straipsnyje plačiau aptarsime privataus kaltinimo tvarką.

KAS YRA PRIVATUS KALTINIMAS?

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai specifinis teisinis konfliktų sprendimo būdas, kai tam tikro konflikto juridizavimą (kriminalizavimą) ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų pareigūnų (policijos tyrėjų arba prokurorų), bet nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas, ir kai iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu konflikto šalys turi galimybę susitaikyti ir šitaip sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą.

PRIVATAUS KALTINIMO PRADŽIA

LR baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalyje nustatyta, kad  už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Už tai asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BPK 407 str. nurodyta, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK nustatytus atvejus (jeigu nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų; jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas ir kt. – aut. pastaba). Privataus kaltinimo procesas yra vienintelė išimtis, kai kaltinti nusikalstamos veikos padarymu prokuroras neprivalo.

SKUNDO DĖL PRIVATAUS KALTINIMO PADAVIMAS

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis (jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas). Teisme skundą padavęs asmuo įgyja privataus kaltintojo statusą.

Skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (pvz. teismo eksperto išvada, kiti dokumentai ar daiktai); nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo arba nukentėjusiojo teisėto atstovo. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kuris bus nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas, nes kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

KOKIAS TEISES TURI PRIVATUS KALTINTOJAS?

Privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 34 str.).

TAIKINAMAIS POSĖDIS

Jeigu nėra BPK numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti.

Jeigu šie asmenys susitaiko (arba privatus kaltintojas atsisako kaltinimo), procesas dėl skundo nutraukiamas. Nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (tokiu atveju nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo tampa kaltinamuoju, o nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas tampa privačiu kaltintoju).

Jeigu byloje yra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas, priimdamas nutartį nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, paveda prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda.

CIVILINIO IEŠKINIO BAUDŽIAMAJAME PROCESE PAREIŠKIMAS

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 ir 110 str.).

Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 str.).

IŠVADA

Jei buvote sumuštas ir teismo ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, baudžiamasis procesas dėl Jūsų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos gali būti pradedamas tik esant Jūsų (arba Jūsų teisėto atstovo) skundui. Padavęs pareiškimą nukentėjusysis, yra vadinamas privačiu kaltintoju, kuriam suteiktos teisės iš esmės yra analogiškos toms teisėms, kuriomis teismo proceso metu naudojasi prokuroras.

Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko ne prokuroras, o pats nukentėjusysis (ar jo teisėtas atstovas). Procesas nutraukiamas, jei nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju, atsisako kaltinimo arba pats neatvyksta į teismo posėdį.

Nors ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose nėra atliekamas, tačiau teismas gali pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigoms ištirti tas aplinkybes, kurių teismas negali nustatyti. Tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie adresuoti.

Privataus kaltinimo bylų procese yra ypatingas etapas – taikinamasis posėdis ir kaltinimo atsisakymas: nukentėjusysis (jo teisėtas atstovas) ir asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki teisiamojo posėdžio vykstančiame taikinamajame teismo posėdyje (taip pat ir iki baigiamųjų kalbų teisiamajame posėdyje pabaigos) gali susitaikyti ir, jiems susitaikius, procesas dėl skundo nutraukiamas.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83 459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šis straipsnis parašytas remiantis 2012 m. vasario 5 d. galiojusiais teisės aktais. Straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, teisės literatūra ir teismų praktika. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje