Kaip gyvename - vejam, sukam bedarbystės virvę

Ignalinos Darbo biržos duomenimis, lapkričio 1 d. biržoje darbo laukė 1883 rajono bedarbiai (nedarbas siekė 17.4 proc.), gruodžio 1 d. buvo 1898 bedarbiai (17,5 proc.), šiai dienai jau viršyta 2000 riba, bedarbystės procentas artėja prie 19 proc. Darbo biržos vedėja Alma Šerėnienė sako, kad rudenį nedarbo lygis visada kyla, nes Darbo biržoje registruojasi žmonės, grįžę iš laikinų darbų. Šiuo metu per savaitę kartais užregistruojama po 30 ir daugiau naujų bedarbių. Birža pagal galimybes siūlo darbą, bet šiuo metų laikotarpiu, turimos tik kelios (4–5) laisvos vietos dviems tūkstančiams bedarbių. Nuo pavasario laikino darbo pasiūla didesnė, tačiau ir pasiųstas dirbti žmogus ne visada tuo džiaugiasi. Štai kelios istorijos.

Prieš kurį laiką redakcijoje apsilankė (pirmiau paskambino) Jurgis Cicėnas iš Girminių. Vėliau užėjo dar jo brolis ir sūnėnas Nerijus Cicėnas. Vyrai turi problemų dėl darbo.

Jurgis Cicėnas, sakė, laukęs darbo Darbo biržoje, vėliau jam ši pasiūlė darbą UAB „Timbervita“. Tai Kretingos r. registruota bendrovė, visoje Lietuvoje užsiimanti darbais privačiuose miškuose: kerta ir valo kvartalines linijas, sodina ąžuoliukus, tvarko šakas kirtimuose. Jurgis ir Nerijus Cicėnai, dirbę ar bandę dirbti „Timbervitoje“, pasakoja apie įvairius keistumus, vykstančius toje bendrovėje.

J. Cicėną su kitais vyrais „Timbervitos“ autobusas pirmiausia nuvežė į Adutiškio miškus ir tik tuomet pasiūlė pasirašyti darbo sutartį. Jos sąlygos žmogui netiko. Pirmiausia dėl darbo laiko. Išveža į darbą 6.30 val., parveža apie 20 val., o moka tik už aštuonias valandas. Kai tokiomis sąlygomis J. Cicėnas atsisakė pasirašyti sutartį, jam pasakė – laisvas. Ir net namo neparvežė. Paaiškino: „Tu ne mūsų firmos darbininkas...“. Daugiau nei 50 km iš miškų namo teko pačiam kelio ieškoti. Ėjo ir pėsčias, ir pakeleivingu transportu važiavo.

Antrą antausį vyras gavo, kai grįžo į Darbo biržą. Ten jo į įskaitą neįrašė, nes jis pats atsisakė pasiūlyto darbo.

N. Cicėnas miške išdirbo tris dienas, po to darbų prievaizdas (prižiūrėtojas) jam pranešė, kad ketvirtą dieną jo paslaugų nereikės. Kai paklausė – kodėl? – prievaizdas į kalbas nesileido. Pasakė, tarsi nukirto: „Arba rašai prašymą atleisti savo noru, arba atleisiu už pravaikštas“. Kur dingsi, parašė savo noru. Atlyginimo už dirbtas tris dienas nesumokėjo. Gerai dar, kad jį Darbo birža vėl į bedarbių įskaitą įrašė.

N. Cicėnas tikino, kad „Timbervita“ gal taip krizės metu pinigus taupo. Pasak jo, ta firma daugelį Darbo biržos siųstų žmonių taip po trijų dienų be algos paleidžia. Vyrai sakė, gal jau 50 ar 60 taip „apiformino“.

Žmonės bandė skųstis Darbo inspekcijai. Atvažiavo jos pareigūnas, visus surikiavo ir darbdavių akivaizdoje ėmė klausinėti – kuo darbininkai skundžiasi. „Visi tylėjo. Na, kas skųsis tokioje situacijoje, juk kiekvienas tikisi dirbti. Kodėl tie darbo inspektoriai taip elgiasi, kodėl su darbininkais nešneka vienu du. Tuomet viską pasakytų žmonės“, – piktinosi N. Cicėnas.

Kontaktą su Darbo birža rajone palaiko „Timbervitos“ vadybininkė Gintarė. Tačiau su ja mums susisiekti nepavyko, ragelio ji nekelia. Pastaruoju metu su ja nepavyko susisiekti ir Ignalinos darbo biržos vedėjai A. Šerėnienei.

Ji MI sakė, kad šiemet į „Timbervitą“ iš biržos siuntė 35 žmones. Girdėjo, kad daugelis siųstų bedarbių ten ilgai neužsilaiko, bet yra dirbusių ir ilgiau – po mėnesį, du. Dėl nemokamų algų (už 3 dienas), sakė, nieko nežinanti, bandys aiškintis su vadybininke Gintare.

Kas dėl priėmimo į Darbo biržą, tai viską griežtai reglamentuoja teisės aktai. Vienas jų, nusakantis, kaip reikia vienu ar kitu atveju elgtis, yra socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. A1-473 „Dėl darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Šio aprašo 25.2 punkte sakoma, kad bedarbio statuso netenkama „bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo“. Tai J. Cicėno atvejis. Nepasirašęs sutarties (ministro įsakyme apie darbo sąlygas nešnekama), jis atsisakė siūlomo darbo ir dabar į Darbo biržą galės kreiptis tik po 6 mėnesių.

Taigi ne visuomet kalti tik Darbo biržos darbuotojai, ant kurių „nuleidžiamas“ visas pykčių garas. Dažnai yra kvaili įstatymai, bet kol jie nepakeisti, jų privalu paisyti. Nors žmonės dažnai mano, kad iš Darbo biržos išbraukiama pernelyg lengvai ir skubotai. Tarsi būtų koks nerašytas įstatymas kuo daugiau išbraukti.

Dėl papasakotų istorijų, nutikusių „Timbervitoje“, Darbo inspekcijai parašiau rajono Tarybos nario paklausimą. Bandysime prisibelsti ir į pačią firmą. Apie rezultatus – informuosime.

P. S.  Kai laikraštis jau buvo spausdinamas, A. Šerėnienė MI informavo, kad jai ketvirtadienį po pietų pavyko prisiskambinti „Timbervita“ vadybininkei Gintarei, kuri pripažino, kad algos už lapkritį iš Darbo siųstiems žmonėms nemokėtos, bet pažadėjo dar šį mėnesį išmokėti.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje