Po pirmųjų sąskaitų už šilumą renovacijos mitai sklaidosi

Kai gyventojai buvo paraginti renovuoti daugiabučius namus, kuriuose gyvena, ilgai netilo kalbos, bruzdėjimai, svarstymai. Alyvos į ginčų ugnį vis šliūkštelėdavo netikri „pranašai“, kurie skleidė abejones, kad namų renovacija – valdžios išmonė, tuščias pinigų švaistymas, nes ta valdžia tik kažkaip pelnysis iš tų darbų, o žmogui didelės naudos neduos. Kadangi, norint namą renovuoti, pirmiausia reikėjo daugumos jo gyventojų pritarimo, bemaž kiekvieno namo gyventojai pasidalijo į du frontus: į tuos, kurie norėjo renovacijos ir į tuos, kurie jai priešinosi. Atsimenu, kaip į redakciją ėjo vieno Atgimimo g. namo gyventojai: priešpiet tie, kurie norėjo renovacijos, popiet – antra nenorinčiųjų pusė. Ir vieni kitais skundėsi. Deja, nugalėjo nenorintys. Įvairių baimių buvo daug. Laikas parodė, kad visgi neretai šios baimės yra perdėtos, jos ne kas kita, kaip tik populiarūs mitai, kuriuos būtina išsklaidyti.

Sąskaitos – beveik perpus mažesnės

Vienas iš dažniausių mitų – esą daugiabučių renovacija neduoda naudos, energijos sutaupymai mažareikšmiai, nedideli, tad neverta nė stengtis, nes sąskaitos už šildymą vis tiek bus pakankamai didelės.

Šį mitą sugriovė pirmosios šilumos sąskaitos, gautos už lapkritį. Palyginimas gal dar neišsamus, nes lapkritis, kaip kol kas ir ši žiema, buvo šiltas, ir mokėta ne už visą mėnesį. Bet vis dėlto. Štai Darginas Mikėnas, gyvenantis renovuojamame Turistų g. 47-ajame daugiabutyje, už šilumą trijų kambarių bute mokėjo tik 60 litų, kai jo kolegos nerenovuotuose namuose mokėjo nuo 150 iki 227 Lt. Name ir šildymas buvo įjungtas daug vėliau, nes tiesiog butuose ir be jo buvo šilta (iki 23 C).

Vasario 16-osios g. 48-ajame renovuotame name gyvenantis Pranas Kristanavičius sako, kad už lapkritį sunaudotą šilumą jis už 2 kambarių butą mokėjo 98 Lt, kai pernai už tą patį mėnesį – apie 170 Lt. Tame pat name 3 kambarių bute gyvenantis Antanas Juodelis šįkart už šilumą mokėjo 117 Lt, o pernai lapkritį mokėta 209 Lt, gruodį – net 343 Lt.

Smėlio g. yra keli tipiniai daugiabučiai namai, iš kurių vienas, 28-asis, renovuotas, kiti – ne. Pasak Butų ūkio direktoriaus Antano Gylio, renovuoto namo pirmojo aukšto butai už šilumą mokėjo 109 Lt, o greta esančio tokio pat namo, to paties aukšto, tie patys butai – jau 190 Lt.

Tad kalbos, kad po renovacijos už šildymą mokama ne ką mažiau, nei iki jos, yra tikrai nepagrįstos. Jau įsitikinta, kad modernizavimas sąskaitas už šildymą gali sumažinti perpus. Dažnai žmonėms dar yra sakoma, kad „nerenovuokite būsto, nes po jo modernizacijos šilumininkai vis tiek pakels kainas ir teks mokėti tiek pat ar dar daugiau (net jei taip išties būtų, tai nerenovuotų namų gyventojai taip pat mokėtų atitinkamai daugiau ir gana didelis skirtumas vis vien išliktų). „Tačiau praktika ir ja grįsti statistiniai duomenys apie renovacijos naudą rodo visai ką kita. Sovietmečiu statytuose blokiniuose ir kituose daugiabučiuose po modernizacijos šilumos energijos suvartojimas sumažėja 2–2,5 ar net 3 kartus“, – tvirtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pasak jo, yra paprastas fizikos dėsnis: kuo didesnė namo varža, tuo geriau jame sulaikoma šiluma. Jei varža yra nedidelė, o skirtumas tarp aukštos temperatūros (daugiabutyje) ir žemos temperatūros (lauke) yra didelis, tuomet šiluma intensyviau „išeina“ į lauką. Taigi patiriami didžiuliai šilumos nuostoliai. Jie ypač dideli senos statybos dviejų–trijų aukštų daugiabučiuose.

Problemos

Ypač skeptiškai į daugiabučių renovaciją žiūri dauguma senyvo amžiaus žmonių. Tai aktualu ir mūsų rajone: tiek Ignalinoje, tiek kitur. Pasak jų, neverta prisidėti prie namo modernizavimo, nes esą gyventi jiems liko nedaug, jų „amželiui užteks, ką turi“, tad neverta išlaidauti ir vargintis. Bet juk būstas liks vaikams, anūkams ar giminėms, tad reikia ir jais pasirūpinti. Pagaliau patys potencialūs paveldėtojai, pretenduojantys į būstą, galėtų padengti atnaujinimo kaštus, kurie kol kas gana nedideli. Ignalinoje vienam renovuojamo namo butui modernizavimas atsieis vidutiniškai 4–5 tūkst. litų (kuo name daugiau butų, tuo pigiau). Pasvarstykite, ar kiekvienas atskirai už šiuos pinigus galėtų savo butą apšiltinti ir pasiekti norimą rezultatą? Pagaliau investavus į renovaciją tuos kelis tūkstančius litų, parduodant butą tokiame name jo kaina kils kur kas daugiau, nei renovavimo kaštai.

Yra ir nemokių gyventojų problema, kai didesnė jų dalis name gyvena iš pašalpų ir nesuka sau galvos dėl jokių renovacijų. Tokią bėdą turi Ateities g. 10-ojo namo gyventojai. Paskambinusi viena jo gyventoja klausė – ką daryti? Jų name yra 12 butų, bet tik keturi iš jų norėtų renovacijos, kiti gyvena iš pašalpų ir jų neprikalbinsi tvarkyti namą. Skambinusi moteris sakė, kad už šį lapkritį ji už 2 kambarių savo buto šilumą paklojo 230 Lt, o kas bus, kai ateis šalčiai? Tad išties – ką daryti šiam namui?

Ignalinoje prasidėjus namų renovacijai, sklandė ir kitokių kalbų. Neva po apšiltinimo medžiaga pūva sienos, butuose atsiranda drėgmės, pelėsių, pelėsinių grybų. Pasak specialistų, grybai gali užaugti ir pas patį popiežių, jei pastatas yra neteisingai eksploatuojamas. Dėl to dažnai kalti patys gyventojai. Jie, taupydami šilumą, neteisingai elgiasi: užsklendžia ilgam langus, nevėdina patalpų, todėl kambariuose didėja drėgnumas ir kaupiasi pelėsis. Renovuoto namo patalpos turi būti nuolat vėdinamos. Jei nėra orlaidžių, kartas nuo karto reikia atidaryti langus.

Estetika

Išsivysčiusiose šalyse žmonės už šildymą moka iki 10 proc. savo gaunamų pajamų. Lietuvoje išlaidos šildymui sudaro nuo 35 iki 100 proc. žmogaus ar šeimos biudžeto. Tai nenormalu, o būdas mažinti šias išlaidas – renovacija.

Pagaliau apsižvalgykite, juk renovuoti namai ir estetiniu architektūriniu atžvilgiu išvaizdesni, patrauklesni, mielesni tiek savo, tiek miesto svečio akiai. Asmeniškai jau esu girdėjęs ne vieną pagiriamąjį svečio žodį, kad Ignalinoje gražiai tvarkomasi. Į redakciją skelbimą atnešusi kaunietė nesustodama tarškėjo gal dešimt minučių. „Šaunuoliai, kaip jūs gražiai tvarkotės. Nauji šaligatviai, nauji pastatai, komunikacijos. O spalvos kaip suderintos: ir šaligatvių, ir renovuojamų pastatų. Jūs dirbate, puošiatės, o Kaune tai tik merai kas mėnesį keičiasi...“, – kalbėjo viešnia.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje