Okupantai gamtoje

Pasaulyje kinta klimatas, jo įtakoje – augalija ir gyvūnija. Mokslininkai sako, kad po šimto metų jau galime nebeturėti eglės, nes jai bus per karšta Lietuvoje... linų jau beveik nėra... tradicinius vėžius išstumia amerikoniški... Supanti aplinka įtakoja žmogaus elgesį. Nesame pratę prie itin „vislių“ ir greit augančių tropinių medžių ir krūmų, pavojingų gyvačių, kitų roplių ir žinduolių.Deja, mūsų abejingumas vykstantiems pokyčiams gali pakeisti ir tradicine laikomą gana lėtą mūsų elgseną – ramų būdą, nes reiks bijoti basam vaikščioti, bijoti, kad Neringos miškuose koks meškėnas nepakrikštytų, vandenyse kokia raja ar medūza nenudilgintų... Nežinia kokie atvežtiniai ir pas mus apsipratę gyviai pasitiks miškuose, vandenyse...

Invaziniai gyvūnai

Kova už tradicinio kraštovaizdžio, tradicinių augalų ir gyvūnų išsaugojimą reikalinga taip pat, kaip ir kova su svetima ideologija. Jos reikšmingumo ir galimo ardančio poveikio kol kas tiksliai neįvertiname. Yra ir pasišventusių tradicinės aplinkos saugotojų: Valdas Danilevičius pargabeno į Lietuvą jau išnykusius tarpanus, Kazimieras Kuliešius augina lietuvių skalikus, Kauno zoologijos sode sparčiai auga baliniai vėžliai... Ūkininkus veikia ekonominės paskatos, todėl jau „sugrįžta“ tradicinės avių, žąsų ir kitų gyvių rūšys. Sparčiai populiarinami tradicinių gėlių darželiai sodybose. Visa tai – tradicinės gyvensenos, folkloro ir net kulinarinio paveldo dalis.

Aplinkos ministerija jau sukruto. Ji gyventojams aktyviai primena, kad prieš įsigyjant gyvūnėlį reikia susipažinti su invazinių Lietuvoje rūšių ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašais. Į šiuos sąrašus įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti. Raštuotasis ar puošnusis, vadinamas amerikinis balinis vėžlys, sibirinis burundukas, paprastasis meškėnas – itin mėgstami auginti namuose. Jei šeimininkai nėra tinkamai pasiruošę jo priežiūrai, tikėtina, kad jie gali pasprukti ir pradėti veistis natūralioje gamtoje. Kiekviena invazinė rūšis neigiamai veikia biologinę įvairovę ir net įvairias ūkio sritis. Pvz. sibirinis burundukas – gražus, judrus, protingas, mažesnis už voverę gyvūnas, bet jis tikrai nėra toks nekaltas ir mielas, kaip atrodo. Šis voverinių šeimos graužikas, paplitęs spygliuočių miškuose nuo Rytų Europos lygumos iki Tolimųjų Rytų, Europoje yra dirbtinai įveistas arba pabėgęs iš nelaisvės. Gausių jų populiacijų jau yra Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kt. Kai jie įsikuria atitinkamoje vietovėje, vietinėms rūšims – paprastosioms voverėms, rudiesiems pelėnams ir kt. graužikams nebelieka maisto. Gamtininkai sako, kad jie medžioja žemai perinčius smulkius paukščius, nuo jų kenčia pasėliai ir dekoratyvūs želdiniai. Jų judrumas, vislumas ir tuo sudaromos sąlygos pernešti ir plačiai platinti Laimo ligos sukėlėjus – erkes – tampa pavojingos ir žmogui. Būtų protinga susilaikyti nuo svetimšalių gyvūnų įvežimo ir, duok Dieve, jėgų susitvarkyti ar tinkamai pristabdyti tuos, kurie ateis su šylančiu klimatu.

Invaziniai augalai

Svetimų kraštų gyvūnų įsikūrimo atvejų Lietuvoje dar nėra daug. Liūdniau su augalų pasauliu. Sosnovskio barštis – ne tik pavojingas sveikatai, bet ir išdarkantis kraštovaizdį, sunkiai išnaikinimas. Savo gyvybingumu ir gebėjimu daugintis bet kokiomis sąlygomis stebina ir kiti augalai. Gal todėl Aplinkos ministerija pakeitė elgesio su invaziniais augalais taisykles. Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkoje nurodoma, kad į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Dar daugiau – nebegalioja ir nuostata, leidžianti nenaikinti uosialapio klevo, baltažiedės robinijos, raukšlėtalapio erškėčio, varpinės medlievos ir muilinės gubojos, apgyvendintų teritorijų želdynuose. Negalima auginti ir jų porūšių, formų: pvz. draudžiama dauginti ar parduoti uosialapio klevo „Flamingo“ veislės medelius. Pasyvus požiūris į šiuos augalus, pasak gamtosaugininkų, nepasiteisina, nes invazinių augalų sėklos plinta ir su vėju, ir per vandenį, jas platina ir gyvūnai, ir žmonės. Šie augalai labai gajūs ir greitai augantys.

Kaip šiuos „okupantus“ naikinti, nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Prieš pradedant darbus, būtina tiksliai apibūdinti rūšį ir parinkti efektyviausias priemones, nekenkti aplinkai. Naikinti galima biologiniais, mechaniniais ir cheminiais būdais. Galima naudoti tik tuos preparatus, kuriuos galima įvežti į Lietuvą. Naikinimo metodus ir priemones, jų derinius reikia taikyti kiekvienam konkrečiam atvejui atskirai, atsižvelgti į metų laiką. Žemės savininkus – ir valstybę, ir privatininką – apie vykdomą naikinimą reikia informuoti prieš 10 dienų. Naikinimas reikalauja daug lėšų ir darbo, todėl svarbu neleisti joms plisti.

Artėja gamtos atbudimo metas, todėl visiems, kam brangus gimtinės kraštovaizdis, reikėtų atidžiau apsižvalgyti. Anksčiau uosialapis klevas buvo labai madingas ir patrauklus augalas dėl savo greito augimo, greito stiebų sumedėjimo. Jie buvo gausiai sodinami miestelių aikštėse ir parkeliuose, iš jų kuriamos gyvatvorės. Ignaliniečiai turėtų sukrusti: centre, šalia Eurovaistinės augindami storakamienį motininį medį į visas puses sėjantį savo sėklas – jo užveisė gana gausiai. Bene didžiausi jo sąžalynai už mažosios Maximos, centrinių gatvių gyvatvorėse. Gal visai prasminga būtų vakare su šeima pavartyti kokį augalų atlasą ir išsiaiškinti, kaip atrodo tie „okupantai“, vejantys iš mūsų krašto tradicinius augalus, dainas apie juos, patiekalus iš jų. Ties tuo nesustoti ir suburti talkas jų naikinimui pavasarinio švarinimosi metu.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387



    Varduvininkai:


    -oji metų savaitė, metų diena.

    Apklausa

    Nauja Vyriausybė dirba jau 100 dienų. Kaip vertinate jos veiklą:

    Nemažai trūkumų, bet iš esmės teigiamai. - 29.4%
    Trūksta nuoseklumo, per daug blaškymosi. - 21%
    Maža ryžto. Iškilus priešpriešai iš karto atsisako planuotų projektų ar jų vykdymą atideda. - 9.2%
    Patenkinamai, bet tikiuosi geresnio darbo. - 9.2%
    Blogai, kol kas nieko nepadarė, ką žadėjo. - 29.4%
    Nesidomiu, neturiu nuomonės - 1.7%

    Jau balsavo: 119
    Ši apklausa jau pasibaigusi on: 2017 bal 21

    Reklama ir skelbimai svetainėje