Kaip Ignalina tvarko nuotekas: norai ne visada sutampa su galimybėmis

Nuotrauka iš redakcijos archyvo.Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas vienu iš veiklos prioritetų yra iškėlęs nuotekų tvarkymo kontrolę departamento teritorijoje. Tuo tikslu praėjusį rudenį Ignalinos aplinkosaugininkai kartu su rajone nuotekas tvarkančia įmone „Ignalinos vanduo“ tikrino, kaip nuotekas tvarko tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, stengėsi išsiaiškinti situaciją rajone. Bendras aplinkosaugininkų, UAB „Ignalinos vanduo“  ir žiniasklaidos darbas davė puikių, skaičiais išreikštų rezultatų, kurie liudija apie didėjantį mūsų rajono gyventojų sąmoningumą. Tačiau, kaip paaiškėjo dabar, dar nesame pasiekę rezultatų, kurių reikalauja Miestų nuotekų direktyvos 91/271/EEB, dėl ko prieš Lietuvą pradėtos pažeidimo procedūros ir gresia milijoninės baudos.

Džiuginantys skaičiai

Tiek Ignalinos mieste, tiek daugelyje didžiųjų rajono miestelių nutiestos fekalinės kanalizacijos linijos ir sudaryta galimybė didelei daliai rajono gyventojų naudotis tvarkingomis nuotekų sistemomis, kurias prižiūri UAB „Ignalinos vanduo“. Vienos jų – veikia jau kelis dešimtmečius, kitos – nutiestos naujai. „Praėjusiais metais mūsų darbuotojams atlikus inventorizaciją, vis tik paaiškėjo, kad centralizuotomis nuotekų šalinimo paslaugomis naudojosi vos 60 proc. gyventojų, turinčių galimybę tai daryti. Visi kiti nuotekas tvarkė kaip kas išmanė. Kadangi pagal įstatymą (Nr. XII-939) nuo 2014-06-12 už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kontrolę atsakingi aplinkosaugininkai, jie ir ėmėsi iniciatyvos. Drauge su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos  agentūros vedėju Viktoru Ksenzovu  aplankėme 5 rajono gyvenvietes: N. Daugėliškį, Rimšę, Dūkštą, Vidiškes ir Kaniūkus. Patikrinimo metu buvo daug kalbėtasi su gyventojais, kuriems paaiškintos nuotekų tvarkymo taisyklės, stengtasi sužinoti nesijungimo priežastis ir t. t. Tai aptarus ir spaudoje, ženkliai padaugėjo žmonių, apsisprendusių jungtis prie centrinės fekalinės kanalizacijos linijos. Jų skaičius nuo 60 proc. šoktelėjo iki 73 proc. Tie, kurie paklausė ir prisijungė, šiandien jau skambina ir džiaugiasi paslaugomis. Tiesiog žmonėms labai sunku ryžtis kažką keisti“, – sako UAB „Ignalinos vanduo“ vyr. inžinierius Rimas Adomėnas.

Aplinkosaugininkų įžvalgos

„Tai išties gera žinia, tačiau dar tebėra gerokai per 20 proc. gyventojų, kurie nuotekas tvarko savo nuožiūra. Žinoma, 100 proc. sudėtinga ir ne visai būtina siekiamybė, juolab, kad yra gyventojų, kurie tiesiog pavyzdingai tvarko nuotekas, įsirengę savo namų ūkyje valymo įrenginius arba iš tvarkingai prižiūrimų septikų išveža susikaupusias nuotekas į UAB „Ignalinos vanduo“ valymo įrenginius.

Reikia priminti gyventojams, kad fekalines nuotekas gali išvežti į valymo įrengimus tik įmonės turinčios aplinkosauginius leidimus tai daryti. Patikrinimų metu pasitaikė paaiškinimų, kad nuotekas išveža giminaičiai ar pažįstami ūkininkai,  turintys  srutoms laistyti skirtą techniką. Kai kurie gyventojai aiškino, kad išlaisto fekalinės duobės turinį savo žemėje. Tai daryti draudžiama. Šiais laikais į nuotekas patenka daug cheminių medžiagų nuo naudojamų buityje detergėntų  (ploviklių) ir jomis stipriai teršiami paviršiniai ir požeminiai vandenys.

Šiuo metu tebegalioja rajono savivaldybė patvirtintos „Ignalinos rajono, miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros bei statinių tinkamos priežiūros taisyklės“. Šių taisyklių 5 skyrius reglamentuoja „Geriamojo vandens tiekimo, naudojimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimus“, o 29 punktas skelbia, kad pastatų savininkai, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir neturi įsirengę nuotekų valymo įrengimų, privalo savo pastatų nuotekų išvadą prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šio skyriaus 30.1 punktas skelbia, kad pastato savininkas privalo turėti dokumentus (sutartį ir (ar) apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus per 6 mėn. ir kt.), įrodančius, kad nuotekos iš jų kaupimo rezervuarų (buitinių nuotekų surinkimo šulinių, nuotekų išsėmimo duobių) ir septikų yra išvežtos bei perduotos valyti nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei“, – sakė V. Ksenzovas.

PRIMENAME!

Už pažeidimus, netinkamai tvarkant nuotekas, Administracinių nusižengimų kodeksas (įsigaliojo nuo 2017-01-01)  užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Jei bus nustatyta, kad nuotekų išleista į aplinką, t. y. padaryta žala gamtai, tai prisideda ir žala gamtai, kuri skaičiuojama nuo 150 eurų ir gali būti suskaičiuota priklausomai kiek nuotekų pateko į aplinką.

Informuojame žmones iš anksto, kad šiais metais vėl bus tikrinama, kaip gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų nuotekų sistemų, jas tvarko, ar visi turi išvežimą įrodančius dokumentus. Radus pažeidimų, jau bus skiriamos ir baudos. 

Gyventojų pozicija

Kurortiniame Strigailiškyje gyvenanti mokytoja Birutė Strazdienė šiandien labai džiaugiasi įkalbėta R. Adomėno atsisakyti išsiurbimo duobės ir prisijungusi prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemos. „Daugiau nei 30 metų naudojomės kieme esančia nuotekų išsiurbimo duobe. Buvome įpratę ir atrodė, kad taip ir turi būti, tačiau dabar, prisijungus prie centralizuotų nuotekų sistemos, esu tikra ponia. Man nereikia niekuo rūpintis, nereikia vis bijoti, kad per daug neprisikauptų nuotekų, kad spėtų išvežti ir t.t. Tiesa, yra vienas minusas. Kaina man, pensinio amžiaus žmogui, gaunančiam juokingas pajamas, išties labai didelė. Manau, jei vandens kaina būtų mažesnė, žmonės drąsiau ryžtųsi jungtis prie centralizuotų nuotekų sistemos“, – svarsto B. Strazdienė.

Rajone iš viso yra per 5 tūkst. geriamojo vandens vartotojų, iš jų centralizuotų nuotekų sistemomis nesinaudoja apie 1500 gyventojų. Esmė ta, kad nemaža dalis net neturi galimybės prisijungti prie sistemos. O jei ir teoriškai tokia yra galimybė, tai ją taip apsunkina kitos valstybinės institucijos (tarkim, Regioninių kelių direkcijos, kai pasisuka kalba leidimą kasti po jiems priklausančiu keliu, norint pasiekti kitoje kelio pusėje esančią centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą) ir ši misija tampa neįmanoma.  Dalis gyventojų, žinoma, turintys finansinių galimybių, rado išeitį – įsirengė individualius nuotekų valymo įrenginius. Senajame Daugėliškyje savaitgalius ir vasaras leidžianti Veronika Adomėnaitė džiaugiasi, kada pagaliau tėvų namuose įsirengė individualius nuotekų valymo įrenginius. Jais naudojasi daugiau nei metus ir taip pat neturi jokių rūpesčių. „Laikai keičiasi, turime ir mes prisitaikyti. Anksčiau užtekdavo tvarkingai įrengto lauko tualeto, o maisto atliekos keliaudavo gyvuliukams ar kompostavimui, o dabar, buityje naudojant gana nemažai įvairių cheminių medžiagų (skalbimo priemonės, indų plovimo priemonės, šampūnai ir valikliai t.t.), tiesiog privalu imtis visų įmanomų saugos priemonių ir stengtis daryti kuo mažesnę žalą aplinkai. Žinoma, suma nemaža norint įsirengti tokius įrenginius (apie 2000 Eur – autor.), tačiau paskui – jokio vargo. Firma, įrengusi valymo įrenginius, viską prižiūri ir tvarko pati, o ir kiemo vaizdo tikrai nedarko šie po žeme esantys įrenginiai“, – sako V. Adomėnaitė.

Griežtės tvarka

Dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos įgyvendinimo Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Ji pradėta dėl to, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų, taip pat nepasiekta, jog 58-iuose aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai. Pasirodo ir kad likę 2 proc. individualiai tvarkomų nuotekų neatitinka joms keliamų reikalavimų.

Birželį Aplinkos ministerijos specialistai buvo susitikę su Europos Komisijos atstovais ir jiems pristatė veiksmų planą, kaip ketinama spręsti susidariusią situaciją.

Artimiausiu metu bus pradėta Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcija. UAB „Kėdainių vandenys“ parengė nuotekų valymo įrenginių plėtros projektą, kuriame numatyta pertvarkyti veikiančius įrenginius, didinti nuotekų priėmimo, paskirstymo, mechaninio, biologinio valymo grandžių pajėgumus. Savo ruožtu Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Vienas iš esminių pokyčių – teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus. Tuo tarpu individualiai tvarkyti nuotekas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų, bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai. Ir tą bus leidžiama daryti naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Planuojama, kad naujai įrengiami individualūs nuotekų valymo įrenginiai taip pat iš nuotekų papildomai šalins azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.

Iki 2019 m. Lietuvoje ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus tam įrenginius ir būdus.

Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387

  • Vandenis

    Parašytas 2017-07-11 12:41:33

    Sveiki, o kada Vidiškėse pradės tiekti normalų geriamą vandenį, o ne dumblo smarvę?

    Atsakyti





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje