viagra super force buy over internet

Žaliuojančios Ignalinos tikslas – švarūs automobiliai ir švari aplinka

Kol vieni svarsto: plauti ar neplauti, ignaliniečiai suka galvą, kur plauti automobilį: Utenoje ar Visagine, o gal... kieme. Atėjus pavasariui kartais galima pamatyti suputojusį daugiabučio kiemą ar net gatvę. To priežastis labai paprasta – neleistinoje vietoje plaunamas automobilis. Blogai ir tai, kai gyventojai savo transporto priemones plauna ir prie vandens telkinių. O kaip gi darysime mes: vadovausimės sveiku protu ir tausosime gamtą laikydamiesi reikalavimų, ar darysime... kaip visada? Teisingumo mūsų planetos Žemės atžvilgiu ieškoti pradėjome padedant Utenos aplinkos apsaugos Ignalinos agentūros vedėjui Viktorui Ksenzovui.

Kieme ar prie ežero plauti pigiau

Susiekėme su Ignalinoje kurį laiką veikusios, o dabar tik pagal sutartis dirbančios plovyklos savininku Dariumi Vaišnoru. Pasidomėjome, ar dažnai vairuotojai plauna savo transporto priemones plovykloje. „Tiesą pasakius, šiuo metu plovykla net ir nedirba. Kadangi Ignalinoje žmonės mieliau plauna automobilius kiemuose, paežerėse, paupiuose. Jiems taip pigiau. Tiesą pasakius, pernai per vieną vasaros mėnesį nuplovėme automobilių už 200 Eur. Kaip išlaikyti darbuotoją, įrangą, kaip sumokėti mokesčius? Kadangi turiu sudaręs sutartį su Ignalinos r. policijos komisariatu, tai tik jų automobilius ir plaunu sutartu laiku, nes toks įsipareigojimas. Esu svarstęs galimybę pasatyti automatinę automobilių plovyklą, tačiau bijau, kad investicijos neatsipirks niekada“, – nepradžiugino mūsų D. Vaišnoras.

Pasak V. Ksenzovo, sąrašo, kur galima ir kur negalima plauti automobilius, nėra. „Automobilio plovimas priskiriamas transporto priemonių techniniai priežiūrai, o ją reglamentuoja tam tikri įstatymai, kuriuose apibrėžti tokios veiklos aplinkosauginiai reikalavimai. Jeigu asmuo privačioje namų valdoje teikia transporto priemonių techninės priežiūros paslaugas, jis turi laikytis apraše nustatytų reikalavimų, nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kt. Tačiau „fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo neteršti aplinkos“. Todėl manytina, kad automobilio kėbulo plovimas privačioje teritorijoje, nenaudojant jokių cheminių priemonių (pvz., šampūnų), neprieštarauja šiai nuostatai. Jei įrodoma, kad aplinka plovimo metu teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai“, – paaiškina V. Ksenzovas.  

Taikomos didelės baudos

Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti ir viešoje vietoje prie ežero ar upės. Jeigu nėra paisoma reikalavimų ir aplinkosaugininkai ar viešosios tvarkos pareigūnai sučiumpa gyventojus, plaunančius automobilius, skiria baudą, kuri gali siekti nuo 30 iki 1000 eurų. Dažniausiai apie nelegalų automobilių plovimą praneša kaimynai. „Nesiaiškiname, ar su šampūnu, ar be plauna, vis tiek važiuoja, jei yra gautas pranešimas. Dėl automobilių plovimo ir nuotekų tvarkymui yra nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai. Kas turi būti įrengta ir panašiai“, – teigia aplinkosaugininkas.  

Gamta rūpinasi ir savivaldybė

Sučiupti gali būti ir daugiabučių namų gyventojai. Pasak V. Ksenzovo, ar galima kieme plauti automobilį, dažnai teiraujasi ir butuose gyvenantys žmonės. „Tačiau jiems galioja tos pačios taisyklės, kaip ir nuosavų namų gyventojams. Negana to, rajono savivaldybė yra nustačiusi ir atskirus reikalavimus miesto gyventojams. Teršalai geriasi į gruntą Tačiau ne visi gyventojai supranta žalą gamtai, kuri gali būti padaryta plaunant automobilį neleistinoje vietoje.  Tose vietose, kur nėra lietaus ar specialių nuotekų surinkimo sistemų, vanduo nuo automobilių su visais nešvarumais patenka į gruntą, o vėliau į gruntinius vandenis. Arba dar blogiau – tiesiai į vandens telkinį. Problema yra ta, kad, plaunant automobilį, labai dažnai kartu su dulkėmis ir kitais nešvarumais yra nuplaunami tiek ant automobilio nusėdę, tiek ir iš paties automobilio ištekėję tepalai ir degalai. Plaunant automobilį, visos šios medžiagos patenka į gruntą. Jeigu plauname asfaltuotoje ar betonuotoje aikštelėje, kur yra specialios nuotekų surinkimo sistemos, nieko tokio. Bet plauti transporto priemonę prie upės ar ežero, kaip žmonės mėgsta, negalima, nes pavojingi teršalai arba paviršinės nuoplovos būdu patenka į paviršinio vandens telkinį, arba nuotekos susigeria į dirvožemį ir toliau filtruojasi į gruntinius vandenis“, – aiškina aplinkosaugininkas.

Gali būti užteršti ir šuliniai

Grunte nuotekų kelias nesibaigia. Kartu su gruntiniais vandenimis jos teka į žmonių šulinius, kurių vandenį vėliau gyventojai naudoja ne tik augalų laistymui, bet ir gėrimui. Be to, vandenį su teršalais augalai siurbia ir šaknimis. „Lietuvoje dar yra nemažai gyventojų, kurie geria gruntinį vandenį iš šulinio. Gruntinis vanduo neslūgso labai giliai, todėl kartu su vandeniu žmonės gali gerti ir tas pavojingas medžiagas. Nesvarbu, kam naudojamas užterštas šulinio vanduo: ar gėrimui, ar augalams laistyti, vis tiek gali kilti pavojus žmogaus sveikatai“, – sako V. Ksenzovas.

Užteršiami ir paviršiniai vandens telkiniai

Kitas pavojus – nuotekos po automobilių plovimo kartu su gruntiniais vandenimis patenka į paviršinius vandens telkinius ir taip sukeliamas pavojus jų faunai ir florai. „Aišku, jei nuotekos patenka į paviršinį vandenį, tai žala daroma visai vandens augalijai ir gyvūnijai. Žinoma, nuotekų nuo automobilių kiekiai nebus tokie dideli, kad žūtų žuvys ar kita vandens gyvūnija ar augalija, bet, jei tai būtų ilgalaikis procesas, jei visi žmonės šitaip darytų, tada jau tai taptų didele problema. Gruntinis vanduo išsikrauna į paviršinius vandenis, todėl yra didelė tikimybė, kad teršalai iš grunto patenka į vandens telkinius. Ypač, jei automobilis plaunamas netoli paviršinių vandenų. Dar vienas taršos šaltinis yra plovimui naudojami įvairūs detergentai, kurių dauguma taip pat gali kelti pavojų aplinkai. Netgi, atrodytų visai nepavojingas elementas, kaip fosforas, gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai – fosfatai, naudojami plovikliuose, patekę į vandens aplinką gali sukelti maistinių medžiagų perteklių, o tai savo ruožtu paskatinti vandens telkinių dumblėjimą, žydėjimą ir kitas neigiamas eutrofikacijos pasekmes, tai ką kalbėti apie plovikliuose naudojamas pavojingas chemines medžiagas“, – tikina V. Ksenzovas.  

Kiekvienas nori važinėti švariu bei tvarkingu automobiliu, tačiau taip pat pageidaujama ir švarios, saugios aplinkos. Todėl prieš ketinant sutaupyti kelis eurus vertėtų pamąstyti, kiek automobilio plovimas ir nuosavo namo kieme, ir viešose vietose kainuos gamtai.

Ignalinos rajono savivaldybė, yra patvirtinusi „Ignalinos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros bei statinių tinkamos priežiūros taisykles“, kurių 26.7 punktas skelbia, jog „Gatvėse, aikštėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, parkuose, skveruose, kiemuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama plauti automobilius. Šių taisyklių vykdymą prižiūri rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos inžinierius Simonas Kajėnas. Tel. (8 386) 52433.

BETA.LT nuotr.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje