„Fake news“ – šiuolaikinės žiniasklaidos problema

„Fake news“ (liet. netikros naujienos) fenomenas dabar laikomas viena didžiausių grėsmių žmonių pasitikėjimui žiniasklaida. „Fake news“ atsirado JAV, o dabar klesti jau ir Lietuvoje. Kaip nepasiklysti plačiuose informacijos laukuose ir atpažinti, kas yra tikra, o kas išgalvota? Klaidinančiai informacijai plisti dabar labai lengva, nes naujosios medijos: socialiniai tinklai, įvairios svetainės – nekontroliuojamos valstybės organų. Kiekvienas gali kurti savo turinį, dalintis netikromis naujienomis patys to nežinodami. Kitaip tariant, panaikintos visos kliūtys platinti „Fake news“. 

„Fake news“ meka – Facebook

Socialinių tinklų kritikai teigia, kad Facebook aplinkoje yra sukurtos palankios sąlygos skleisti dezinformaciją. Masiškas „Fake news“ dalinimasis tarp vartotojų dažniausiai labiau priklauso nuo informacijos sensacingumo ir sukeliamų emocijų nei nuo to ar tai iš viso yra tiesa. Tačiau ar galima sakyti, kad socialiniai tinklai turi prisiimti atsakomybę už vartotojų kuriamą turinį? Facebook įkūrėjas Markas Zuckerbergas teigia: „Dėl to, kad įrankis naudojamas blogiems tikslams pasiekti, netampa blogu įrankiu – tai tiesiog reiškia, kad jūs turite suprasti jo galimas neigiamas pasekmes, ir kaip įmanoma labiau jas sušvelninti.“

Kaip atpažinti netikras naujienas?

Skaitmeninės rinkodaros ir grafinio dizaino agentūros „Balta idėja“ vadovė Karolina Jasaitytė dalinasi patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas:

* Tikrinkite informacijos šaltinį ir autorių. „Fake news“ svetainių pavadinimai gali atrodyti labai panašūs į didžiųjų naujienų portalų pavadinimus. Autorius dažnai būna neskelbiamas arba pasivadina netikru vardu ar pseudonimu. 

* Tikrinkite paskelbimo laiką ir datą. „Fake news“ neretai tampa „virusu“ tik praėjus kuriam laikui po publikavimo, todėl atkreipkite dėmesį į skelbiamos informacijos naujumą.

* Ar nėra abejotinų citatų ir nuotraukų? „Fake news“ skelbiamos citatos gali būti išgalvotos arba ištrauktos iš konteksto. Nuotraukos dažnai yra naudojamos be autorių sutikimo ir apdirbamos tam tikromis kompiuterinėmis programomis.

* Ar apie tai praneša kitos žiniasklaidos priemonės? Jeigu naujiena sensacinga ir tikra – apie tai kalbės ir kitos žiniasklaidos priemonės.

* Visada įvertinkite gautą informaciją ir tik tada ja dalinkitės, nes taip užkirsite kelią melagingoms naujienoms plisti.

Patiki ir politikai

Abejotinuose šaltiniuose pasirodžiusios tokios antraštės kaip „Donaldas Trumpas pasirašė bevizį režimą su Lietuva“ suklaidino net patį Europos Sąjungos ambasadorių JAV Vygaudą Ušacką. Aukštas pareigas einantis politikas socialiniuose tinkluose skleisdamas melagingą informaciją suklaidina dar daugiau žmonių ir tokia „naujiena“ kaipmat tampa sunkiai suvaldomu „virusu“. Prieš dalinantis būtų užtekę informaciją patikrinti Google paieškos sistemoje ir įsitikinti, kad tai yra tik dar vienas melas.

 „Fake news“ plinta nesustabdomai

Svarbu suprasti, kad „Fake news“ nėra vien tik „programišių“ informaciniai pokštai. Visos šios „naujienos“ turi tam tikrus tikslus ir yra pateikiamos įvairiausiomis formomis. Realybės neatitinkančios naujienos gali būti skirstomos į tokias: 

* Komercinio pobūdžio sensacingas turinys: „Pop-up reklamos.“ Jų pagrindinis tikslas – kuo didesnis lankytojų srautas užsakovo tinklalapyje. Rezultatas – gaunamos pajamos iš šios reklamos. 

* Antraštinis masalas (angl. clickbait) – interneto straipsnio antraštė, kuria siekiama atkreipti dėmesį ir išprovokuoti nuorodos paspaudimą. 

* Valdžios remiama dezinformacija. Tikslas čia yra ne pajamos, o įtaka. Kuriamas turinys, kuriuo siekiama formuoti visuomenės nuomonę ir gauti paramą konkrečiam visuomenės veikėjui ar idėjai.

* Satyros ir parodijos naujienų portalai, pavyzdžiui, „The Onion“.

Agentūros „Balta idėja“ vadovė Karolina Jasaitytė pabrėžia: „Gyvename intensyvioje informacinėje aplinkoje, pripildytoje manipuliacijų, todėl labai svarbu ugdyti gebėjimus vertinti informaciją kritiškai.“





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje