viagra super force buy over internet

Renovacijos čempionei Ignalinai pavyko renovuoti visus daugiabučius

Įsibėgėjus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai vieni miestai renovuotus daugiabučius dar skaičiuoja vienetais, kiti – dešimtimis, o Ignalina atnaujino jau daugiau nei 100-tą daugiabučių. Po pusantrų metų, baigus paskutinius darbus, ji taps vieninteliu miestu Rytų Europos regione, kuriame visi daugiabučiai atnaujinti. 

Pasak „Ignalinos butų ūkio“ vyr. inžinieriaus Aleksandro Dolgovo, visi miesto daugiabučiai dabar sutaupo ne mažiau nei 50 proc. šilumos energijos. Pašnekovas pabrėžia, kad toks sutaupymas yra minimalus – yra nemažai renovuotų būstų, kurių sutaupymas siekia 60 ir 70 proc., o vienas renovuotas namas sutaupo iki 78 proc. šilumos energijos suvartojimo. Anot A. Dolgovo, rezultatyvų energijos sutaupymą padeda pasiekti tik kokybiškai atlikti renovacijos darbai. 

Sėkmę lėmė teisingi pirmieji žingsniai „Renovacijos sėkmę lėmė teisingai žengti pirmieji žingsniai – miesto gyventojams renovacijos naudą stengėmės pateikti kuo patraukliau – aiškinome, kad būto renovacijai skirtus pinigus padengs sutaupytos šilumos energijos lėšos“, – kalba Ignalinos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vidmantas Čepulėnas. Jis neslepia, kad nepaisant patrauklios argumentacijos, pradžia buvo nelengva – gyventojai į renovaciją žiūrėjo skeptiškai, bet atnaujinus pirmuosius 5 daugiabučius, kitų būstų gyventojai irgi panoro atnaujinti savo namą. Pašnekovas pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo pagal probleminių teritorijų statusą gautos paramos – 8,6 mln. litų. Tuomet buvo renovuoti pirmieji daugiabučiai, bet rasti iniciatyvių gyventojų, kurie ryžtųsi pirmieji atnaujinti savo būstus, buvo išties sudėtinga. „Tuomet daugiabučių namų renovacijos išlaidos buvo finansuojamos iki 85 proc. Akivaizdu, kad tokios sąlygos leido beveik nemokamai atnaujinti būstą, beliko įtikinti žmones pasinaudoti tokia galimybe. Be viešinimo spaudoje, buvo rengiami ir vieši susirinkimai su gyventojais, kurių metu buvo aiškinamos renovacijos sąlygos ir nauda“ , – pasakoja V.Čepulėnas. Jis prisimena, kad renovacijos galimybe susidomėjo nedaug gyventojų – vargais atnaujinti buvo patvirtinti 5 daugiabučiai, kurių gyventojai prisidėjo 15 proc. savo lėšų. Atėjus pirmajai žiemai, mieste pasklido žinia, kad renovuotų būstų gyventojai už šilumą moka perpus mažiau. Tada dauguma ignaliniečių irgi panoro atnaujinto būsto. Gyventojai, siekdami, kad jų būstas būtų atrankos viršuje, jau siūlėsi prisidėti ne tik 15, bet ir 18 proc. ir daugiau savo lėšų būsto atnaujinimui, o paskutinio, pagal tą programą renovuoto būsto gyventojai padengė trečdalį renovacijos lėšų iš savo kišenės.

Pasibaigus programai, 2012 m. buvo parengta ir patvirtinta programa „Ignalinos enervizija“. Tuomet renovacija buvo dengiama jau tik 50 proc. valstybės lėšų, bet norinčiųjų atnaujinti būstą buvo dar daugiau. Ignalinai pavyko iš banko gauti lengvatinę paskolą 20 metų, kuri yra dengiama iš sutaupytų šildymo išlaidų. Pagal trečią renovacijos etapą nuo 2013 m. jau yra suplanuoti ir nupirkti atnaujinimo darbai visiems likusiems namams. Kitąmet Ignalinoje daugiabučių renovacija bus įvykdyta 100 proc. Anot V. Čepulėno, renovacija gyventojams iš esmės nekainavo, nes sename, neatnaujintame būste komunalinės išlaidos su šildymu įprastai sudaro apie porą šimtų eurų. Po renovacijos šios išlaidos sumažėjo perpus – 100 Eur, kurie dabar yra skiriami padengti banko paskolą: „Gyventojams finansinė našta iš esmės nepasikeitė, bet jie gyvena atnaujintuose namuose.“

 





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje