Užbūrė aukštaitiški kuparų ornamentai, sutartinės, muzika

Aukštaitiškų skrynių tradicijos, ornamentų išskirtinumas, šio krašto muzika, dainos ir šokiai – būtent šios temos karaliavo Paliesiaus dvare, kada Ignalinos krašto mokiniai ir kiti bendruomenės nariai čia vienai dienai susibūrė tam, kad giliau pažintų savo krašto kultūrą. Jie klausėsi įdomių pasakojimų, patys kūrė, grojo, žaidė žaidimus ir dalinosi patirtimi. 

Šurmulio, susikaupimo ir nuostabių įspūdžių pilna diena dar kartą parodė, koks kūrybingas auga jaunimas, kaip mielai yra dalinamasi patirtimi su vyresniaisiais, kokios gali būti įdomios temos apie kultūrą, apie pačius įvairiausius šio krašto gyvenimo etapus. Būtent toks ir yra projekto „Ignalinos rajono tradicijų puoselėjimas“ tikslas – Ignalinos bendruomenės žmones supažindinti ir su istorija, ir su dabartimi, sudominti krašto tradicijomis, skatinti jas puoselėti. Todėl Aukštaitiškų skrynių, jų raštų ir tradicijų pristatymas nepaliko abejingų – senosiose šio krašto sodybose dar yra išlikusių autentiškų kraičio skrynių, todėl sužinoti jų istoriją, gilintis į ornamentiką buvo tikrai įdomu. Ypač, kad visi žinojo, jog po pasakojimų patiems teks imtis kūrybos ir tapyti ornamentus. Taigi, Ignalinos krašto muziejus muziejininkės Agnė Skunčikaitė  ir Inga Čibiraitė žaismingai papasakojo apie skrynių, kurios Aukštaitijoje vadinamos kuparais, atsiradimą, lygino jas su kitų Lietuvos regionų kraičio skryniomis, jų spalvomis ir ornamentais. Anot I. Čibiraitės, aukštaitiški kuparai buvo lenktais antvožais (dangčiais), jie paprastai būdavo aukštesni negu skrynios, gerokai skyrėsi nuo kitų ir aukštaitiški ornamentai – čia vyravo liaunos augalų šakelės, paukšteliai. „Kraičio skrynios būdavo pradedamos krauti, kada būsimai jaunamartei sueidavo vos dešimt metų. Tad iki tol, kol ji užaudavo ir jai rekėdavo tekėti, susikraudavo nemenkas kraitis“, – pasakojo Inga. Jos kolegė Agnė papasakojo apie skrynios atsiradimą namuose: „Tai būdavo nepaprastas įvykis namuose. Kai gimdavo dukra, tėvas kartu su skrynios meistru eidavo į mišką išrinkti kraičio skryniai medį. Kuparo dugnas būdavo ąžuolinis, o štai pats kuparas buvo gaminamas iš eglės, drebulės, pušies ar kito paprastesnio medžio“. Skrynios pagaminimas užtrukdavo – reikėjo nemažai laiko, kol buvo paruošiama mediena, kol ji išdžius ir bus tinkama gamybai. Paskui jau paties kuparo padarymas užimdavo apie mėnesį laiko – skrynių mesitras buvo kviečiamas į namus ir kartu buvo tariamasi, koks kuparas bus, kokia spalva dažytas, kokie ornamentai tai šeimai mieliausi.

Pasiklausius pasakojimų apie aukštaitiškus kuparus neliko nieko kito, tik patiems išbandyti kurti ornamentus. Iš pradžių eskizai buvo pasidaryti ant popieriaus, o paskui juos teko perkelti ant paruoštų medžio lentų. Edukacinį užsiėmimą vedė menininkė vedė Virginija Stasiūnaitė iš Guntauninkų kaimo (Ignalinos r.). Susikaupę ir pagauti įkvėpimo Daugėliškio, Didžiasalio ir kitų mokyklų mokiniai, Didžiasalio vaikų namų auklėtiniai rinkosi spalvas, tapė ornamentus prisilaikydami auštaičiams būdingų tradicijų. „Pamačiusi, kokie kūrybingi vaikai, supratau, kad mes, suaugusieji, dažnai būname kalti, nesuteikdami galimybių atsiskelsti jų sugebėjimams ir fantazijai. Džiaugiuosi, kad keramikos mokytoja Jolita iš Vidiškės pasiūlė puikią idėją – baigiamojoje projekto dalyje rudenį surengti tų darbų parodą“, – džiaugėsi renginiu ir reginiu Paliesaus dvaro administratorė Birutė Jaškūnienė. Kiekvienas kūrėjas užsirašė savo pavardę ir vardą ant savo kūrinio, tad po parodos rudenį jie atgaus savo kūrinius ir galės juos išsisaugoti atminčiai.

Po kūrybingų darbų ir sočių pietų visų jau laukė tikros linksmybės – muzika, šokiai, sutartinės, mat prie mokinių prisijungė kiti bendruomenės nariai. Mielagėnų dainininkai, muzikantai ir šokėjai išjudino visus šventės dalyvius, įtraukdami kartu dainuoti ir šokti visus renginio dalyvius. Paskui linksmybės tęsėsi toliau ir visi klausėsi Ignalinos etnografinio ansamblio „Čiulbutė“ (vadovė Sigutė Mudinienė) atliekamų sutartinių. Kolektyvo vadovė Sigutė (būtent taip visi Ignalinoje pažįsta ir vadina šią kūrybingą moterį) papasakojo, kad šį vakarą čia pristatomos išskirtinai šio krašto, šio regiono sutartinės. Netrukus visi įsijungė į ansamblio gretas, kartu dainavo, žaidė žaidimus ir linksminosi, pajausdami, kiek daug energijos ir užtaiso slypi šio krašto kultūroje, tik labai svarbu ją pažinti.

Trečiasis projekto renginys numatytas rudenį. Krašto muzikantai, folkloro ansamblis ,,Čiulbutė" ir tautodailininkai į jį pakvies Ignalinos rajono šeimos, auginančios mažus vaikus. Renginyje bus organizuojami tradiciniai žaidimai su dainomis ir šokiais vaikams, vyks mugė, kurioje dalyvaus Ignalinos rajono tautodailininkai.

Renginių globėjas– Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. 

Informacinis rėmėjas– laikraštis „Mūsų Ignalina“.

Projekto organizatorių nuotr.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*





    Varduvininkai:


    -oji metų savaitė, metų diena.

    Reklama ir skelbimai svetainėje