viagra super force buy over internet

Lietuvoje adaptuojasi vabzdys maldininkas

Šiltėjant klimatui, vis daugiau gyvūnų ir augalų iš pietinių ir rytinių kraštų natūraliai plinta ir mūsų krašte.  Jau nebesistebime, kad nuolat gyvena ir peri kormoranai, atklydę iš Pietų Europos. Galima pagalvoti, kad jie nuo seno pas mus gyvena. O jie pirmąkart užregistruoti perintys tik prieš 19 metų. 

Baltasis garnys taip pat jau tampa įprastu mūsų krašto sparnuočiu. O pirmą kartą perintis pastebėtas tik 2005m. Net vienas egzotiškiausių sparnuočių – bitininkas – bando, tiesa nedrąsiai, įsitvirtinti Lietuvoje. Pirma perinti pora pastebėta 2009 m.

Seniai pas mus peri jūriniai ereliai, ko nebuvo dar prof. T. Ivanausko laikais. Iš žvėrių pas mus bando apsigyventi šakalai. Reikia pastebėti, kad tie gyvi organizmai, kurie savaime plinta be žmogaus įsikišimo, nepriskiriami prie invazinių. 

Jeigu pasižiūrėtume į bestuburių pasaulį, Lietuvoje taip pat apsigyveno daug naujų rūšių. Visiems gerai žinomas vaizdas – nurudavę kaštonai. Jų lapus graužia kaštoninės keršakandės. Jos mūsų krašte pasirodė 2002 m. ir masiškai išplito. Kai kurie entomologai prognozavo, kad apie 2015 m. nebeliks kaštonų. Bet taip nenutiko, nes biologiniu požiūriu tai nenaudinga nei tam mikro drugeliui, nei kaštonui. Abiems grėstų išnykimas. Nežiūrint tragiško kaštonų vaizdo, jie sugeba užauginti pilnaverčių sėklų – kaštonų. Kitas sparčiai plintantis grėsmingas bestuburis yra stambiausias šliužas – luzitaninis arionas, pasirodęs pas mus 2008 m.

O dabar dar apie vieną bestuburį iš vabzdžių klasės, kuris tikriausiai nebus toks pavojingas mūsų gamtinei aplinkai –tai europinis maldininkas. Maldininkų priskaičiuojama daugiau nei 2500 rūšių. Europinis maldininkas šiauriausiai paplitęs iki pietinės Lenkijos. Patinėlių ilgis – iki 5,2 cm, o patelių – iki 7,5 cm. Didžiausių rūšių patelių ilgis siekia iki 12 cm, o Afrikoje rastos rūšies patelė siekia net 17 cm. Apie maldininkus vabzdžius dauguma esame girdėję iš mokyklinių laikų. Pasaulyje nedaug gyvūnų, pasižyminčių lytiniu kanibalizmu (pasitaiko tarp vorų, skorpionų), kai patelės poravimosi metu suėda patinėlius. Maldininkų spalva – nuo žalios iki rudos spalvos, priklausomai, kokioje aplinkoje gyvena. Tai savotiškos išvaizdos vabzdys su į visas puses besisukiojančia galva, ant įvairių augalų deda nuo 10 iki 400 kiaušinėlių. Tai plėšrus vabzdys medžiotojas, mintantis smulkiais bestuburiais, pasižymintis geru regėjimu. Sovietų Sąjungos pietinėse respublikose buvo bandoma juos panaudoti biologinei kovai su kenkėjais.

Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nuo tų metų kasmet jų vis daugiau. Įdomiausia, kad visi atvejai  fiksuojami nuo rugpjūčio antros pusės. Su pietiniais vėjais, škvalais maldininkai atkeliauja iki mūsų. Nežinau, ar mūsų rajone kas nors jį matė, užtiko. Man pasisekė. Rugpjūčio 18 d. ryte, bute 4-ajame aukšte, ant palangės šeimos nariai pastebėjo keistos išvaizdos žalią „žiogą“ – maldininko patinėlį. Maldininkai yra populiarūs  insektariumų vabzdžiai. Vieneto kaina siekia iki 4–5 eurų. Šiltėjant klimatui, gal ir maldininkai natūraliai apsigyvens mūsų krašte, tam reikia, kad žiemą temperatūra neviršytų -18 laipsnių šalčio. Taip mūsų entomofauna pasipildytų  įdomiu vabzdžiu. Tai ne kaštoninė keršakandė ar luzitaninis šliužas, kurie tikrai nepageidautini gyviai.

Vitalijaus Bačiansko nuotr.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Išsinuomočiau žemės

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje