viagra super force buy over internet

Apie „maistelį“, „pinigėlius“ ir skystą duonelę

„Maisto bankas“ renka maistą. Gal reikėtų sakyti – „maistelį“, kadangi ir pensijos „pinigėliais“ gaunamos. Teisingai, norint menkumą pabrėžti, reikia mažybinius žodelius naudoti. Prezidentė ragina aukoti, valdžios vyrai ir moterys (minėti vien tuos arba kitas – vos ne nusikaltimas) ragina aukoti. Televizijos rengia aukojimo maratonus – irgi geras dalykas, atlikėjai už dyką atlieka, honoraro nereikia mokėti. Visi laimingi, kad kartą, o kiti ir daugiau kartų metuose kažką sušelpė. Šaunuoliai. Valstybininkai. Visuomenininkai.  

Skaityti plačiau

„Patriotai“ visada ką nors gelbsti

Šildymas brangsta, nes brangsta biokuras. Taigi ir malkos. Visuomenė pasipiktino kirtimais, vykdomais Labanoro giroje, ir Vyriausybė sustabdė plynus kirtimus. Vyriausybės planuose – Pabradės poligono plėtimas, o tam reikės plynai iškirsti kažkiek hektarų miško. Štai ką turime šiandien. Iš tikrųjų, dar taip neseniai mums buvo aiškinama, kad perėję prie pigaus ir ekologiško biokuro, gyvensime šiltai ir pigiai. Ką gi, valdžia dar kartą mus apmovė. Žinoma, patys kalti: ne maži esame, o taip mėgstame pasakėles.

Skaityti plačiau

„Esame gundomi užmiršti tėvų kančias“

Būtų gražu, baigiant prisiminimus apie Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje, apie ką nors lengvesnio pakalbėti. Na, sakysim, kaip popiežius Kaune atsisveikindamas su tikinčiaisiais palinkėjo: „Skanių pietų!“ Bet ir tai šiais laikais nėra sveikintina: Lietuvoje valgyti reikia ne skaniai, o sveikai. Bet tegul nepliurpia man visokie sveikuoliai, kad sveika gali būti skanu, nes nieko nėra skaniau už ant žarijų keptą (!) riebų (!) mėsos gabalą. Nebent du gabalai.

Skaityti plačiau

Kaip popiežius žurnalistus nuvylė

Vertėtų prisiminti, apie ką rašė mūsų žiniasklaida Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje išvakarėse. Ogi apie tai, jog užsienio žiniasklaida visų pirma tikisi, kad popiežius Lietuvoje kalbės apie seksualinį priekabiavimą. Štai taip: svarbiausia, ko užsienio žurnalistai tikėjosi, tai visai ne Sibiras, visai ne vieškeliu (o ne tiltu, kaip dabar pabrėžiama), kuriuo buvo einama iš Rytų į Vakarus ir iš Vakarų į Rytus, ilgai buvusi Lietuva, o tik antras galas.

Skaityti plačiau

Naujų pažadukų belaukiant

Gal ir reikėjo pakalbėti apie Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje. Bet apie tai jau daug pasakyta, turbūt viskas parodyta. Gal po kiek laiko, kai įspūdžiai ir mintys susiklostys, kai praeis šventinė nuotaika, galima bus kai ką pasakyti, juoba popiežiaus vizitas sutapo su Lietuvos žydų genocido atminimo diena, užgožė ją, ir tai kai kam labai nepatiko. Bet – palaukime.

Skaityti plačiau

Atviras laiškas

Šias mintis garsiai pasakyti pastūmėjo noras kovoti už save ir savo vaiką. Pirma, pasakysiu, kad mūsų šeima nėra pavyzdinė, nors tokių gal ir išvis nėra. Tačiau mes esame eiliniai nuodėmingi kaimo žmonės, todėl mūsų nuodėmės kelis kartus tamsesnės. Taip, mes esam ilgamečiai bedarbiai, o dažnu atveju koją pakiša ir alkoholis. Bet kalbėt, rašyt ir galvot galim taip pat, kaip ir visi kiti. 

Skaityti plačiau

Sveikuolių ir šiaip šarlatanų Lietuva

Praėjusį sekmadienį buvo tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Ar prisidėjote prie šio sluoksnio išsaugojimo? Kokiu būdu galėjote tai padaryti? Ogi labai paprastu. Kovotojai už gyvūnų teises ir už vegetarizmą aiškina, kad tarp valstybių, pirmaujančių ardančių tą sluoksnį, yra Naujoji Zelandija, nes joje daug karvių, o karvės išleidžia iš savo vidurių daug dujų. 

Skaityti plačiau

Ar sijonuotoms vištoms reikia gaidžio?

Kova už gyvūnų gerovę pas mus tampa svarbesnė už rūpestį žmonių gerove. Šiaip jau nieko netikėto čia nėra: jau seniai kova už žmogaus teises visų pirma suprantama kaip kova už nusikaltėlių teises, ir dar nebuvo nė vieno teismo, kuris priteistų kompensaciją nusikaltėlio aukai, gyvenančiai prastesnėmis sąlygomis, negu tas nusikaltėlis, kuriam vykdant visokių teisingumo teismų, kurių sprendimai viršesni už sveiką protą, nurodymus, Lietuvos teismai priteisia atlyginimą už blogas kalinimo sąlygas.

Skaityti plačiau

Įrašas dienoraštyje. Dietkauščizna.

Taigi, Dietkauščizna. Ne, tai ne Baltarusija ir ne Lenkija. Tai Lietuva, o tiksliau – kaimo, esančio Ignalinos rajone, netoli Baltarusijos sienos, pavadinimas. Nesu nei prieš lenkus ar baltarusius kaip nors blogai nusiteikęs. Bet toji Dietkauščizna man vis „užkliūna“. Nors ir negyvenu ten, bet „nepatogi“ ji man, tarsi žvyruotu keliu einant akmenukas į basutę įkritęs... Nepatogiai jausčiausi, jei ir kur nors tektų rimtai ir gerbiamai publikai save pristatyti: esu iš Detkauščiznos... Jau tarsi ir girdžiu klausiant (pasitikslinant): iš kur, iš kur?

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje