Ko prieš Rusijos prezidento rinkimus baiminasi V. Putinas?

Jau kovo 18 d. vyks Rusijos prezidento rinkimai. Jų baigtimi neabejoja niekas – dar vienai šešerių metų kadencijai bus perrinktas dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas. Tai reikš, jog 2000 metais pirmą kartą išrinktas politikas Rusijos lyderio poste išbus iki pat 2024 metų – žinoma, su trumpa pertrauka, kuomet 2008–2012 m. prezidentu buvo Dimitrijus Medvedevas. Bet ir tuomet niekas neabejojo, kad tikrasis valstybės vadovas yra tuometinis premjeras Putinas. 

Nuomonių apklausos rodo, jog už V. Putiną šiandien balsuotų apie 75 proc. rinkimuose pasiryžusių dalyvauti rinkėjų. Kitaip tariant, nugalėtojui paaiškėti pakaks vieno balsavimo turo. Antroje vietoje žengiantis Vladimiras Žirinovskis galėtų tikėtis apie 10 proc. balsų. Įdomu, jog 71 metų politikas dalyvavo visuose Rusijos prezidento rinkimuose nuo pat 1991 m. Oficialiai jis atstovauja liberalų demokratų partijai, nors sunku būtų jį pavadinti dideliu liberalu ar demokratijos gerbėju. Trečias – komunistų partijos atstovas Genadijus Ziuganovas su 7 proc., tačiau jis jau pareiškė, kad posto nesieks.

Visi trys lyderiai yra dabartinės politinės sistemos ašis. Nors Žirinovskis ir Ziuganovas formaliai oponuoja valdžiai, realios opozicijos valdžiai jie nebando sukurti.

Ryškiausias tikros opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas rinkimuose dalyvauti negali – jam to neleidžia daryti valdžios institucijos. Formaliai teigiama, jog jis yra teistas, todėl negali siekti prezidento posto. Visgi sunku ginčytis, jog tai tiesiog bandymas išstumti iš kovos vienintelį rimtesnį konkurentą ir alternatyvą dabartinei valdžiai. Jį pakeisti siekia TV laidų žvaigždė Ksenija Sobčiak. Putino krikšto dukra kritikuoja dabartinį prezidentą bei tikina, jog yra vienintelė alternatyva tiems, kurie yra nepatenkinti situacija šalyje. O tokių potencialiai yra nemažai – juolab, kad minimali alga Rusijoje dėl sudėtingos ekonominės situacijos siekia tik 135 eurus per mėnesį. Visgi Sobčiak populiarumas siekia tik kelis procentus ir net nėra aišku, ar ji spės surinkti pakankamai parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Tad atrodo, jog Putinui nėra ko nerimauti – rinkimus jis laimės nesunkiai. Visgi yra trys aspektai, kurie Rusijos prezidentą neramina.

Pirma, rinkėjų aktyvumas. Rinkimų baigtis aiški, tad kampanija vyksta pasyviai. Nors Putinas laimės, yra didelė tikimybė, kad bendras balsavusiųjų skaičius bus mažas. „Levada“ centro tyrimai rodo, kad balsuoti gali ateiti tik 53 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. 2012 m. šis skaičius viršijo 65 proc. Tai reikštų, jog net ir didžiąją daugumą balsų surinkusio Putino realus populiarumas krenta, ir praktiškai pusė šalies gyventojų nereiškia jam palaikymo. Kadangi Rusijoje prezidento figūra kontroliuoja visus politinius sprendimus, tai būtų nemalonus faktorius.

Antra, svarbus didžiųjų miestų balsavimas. Maskvoje ir Sankt Peterburge Putino rėmėjų yra gerokai mažiau, nei regionuose. Netgi yra tikimybė, kad didžiausiuose šalies miestuose Putino balsų skaičius nesieks 50 proc. Vėlgi, tai silpnintų prezidento pozicijas, nes jam būtų sunku teigti, kad turi neabejotiną visuomenės palaikymą.

Trečia, rusų tautybės žmonių balsai. Gali skambėti paradoksaliai, bet Putinas yra populiaresnis tose Rusijos respublikose, kuriose gyvena įvairios etninės grupės – pvz., Čečėnijoje, kurią kontroliuoja Ramzanas Kadyrovas, Putinas gali tikėtis per 90 proc. balsų. Tačiau tuose regionuose, kur rusų tautybės žmonių daugiau, Putino populiarumas kur kas kuklesnis. Jei skirtumas tarp šių rinkėjų grupių bus milžiniškas, kils nemažai klausimų.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje