Apie dvi Lietuvas: Vilniaus ir tą, kitą

Dažnai esam priversti Lietuvą skirstyti į dvi kategorijas: Vilnius ir kita Lietuva. Tiesą sakant, net mūsų rajoną galima skirstyti taip pat. Iki Ignalinos ir už Ignalinos. Todėl, manau, būtų labai teisinga, kalbant apie Lietuvą, pabrėžti, apie kurią Lietuvą kalbama ir kuriai Lietuvai įstatymai orientuoti. To nedarome, nuolat nesusikalbame, o žiniasklaidos dėka šokdinami visi taip, kaip kažkam reikia.

Žinau, kad jau nusibodusi alkoholio tema visiems iki begalybės, tačiau trumpam grįšiu prie jos, kad būtų lengviau suprasti. Kadangi sergu, tai savaitgalį leidau sau pagulinėti ir „prasibėgioti“ po lietuviškus TV kanalus. Pasmalsavau. Dviejuose kanaluose šėliojo jaunimas, „skaldydami“ Lietuvai (sostinei) labai aktualius ir suprantamus juokelius, o trečiame smaginosi senjorai, neutraliai nusiteikę ir vienos, ir kitos Lietuvos atžvilgiu. Lietuvos (sostinės) „žvaigždės“, lyg susitarusios, tiek radijuje, tiek TV pašiepia ministrą A. Verygą ir jo sprendimus, tačiau nemato šimtą kartų „durnesnių“ ir neteisingesnių įstatymų kūrėjų. Pašaipai iš A. Verygos ir alkoholio temai tautiečiai skyrė net 10 min eterio, nors tuo metu vyko muzikiniai apdovanojimai. Mano, provincialės, požiūriu, tai ne tik kad neskoninga, bet ir akivaizdžiai „persūdyta“. Dešinė nežino, ką daro kairė. Čia skalambijam apie šalį užgriuvusias patyčias ir nesuvokiamus savižudybių skaičius, bet jei kas nors pučia ne į mūsų dūdą, pasigailėjimo nėra. Štai jums kultūra, štai jums didmiestis ir inteligentija. Retas provincialas pulsuoja tokia pagieža.

Arba dar vienas iš koto verčiantis „nuomonės formavimo“ pavyzdys. Nežinau, kaip Jums, bet man iki šiol labai imponavo ekonomistas Gitanas Nausėda. Visada įsiklausydavau į jo mintis. Prieš porą savaičių pastebėjau, kad beveik kiekvienoje LRT transliuojamoje laidoje dalyvauja ir šis žmogus. Kažkaip pasidarė per daug ir nebe gardu. Tačiau kai pamačiau jį dar ir kulinarinėje laidoje, užspazmavo smegenis. Po poros dienų klausau „Labas rytas, Lietuva“ ir netikiu savo ausimis: „Apklausos duomenimis, populiariausias žmogus Lietuvoje – Gitanas Nausėda...“ Ši žinutė, kaip supratau, buvo tiems, kurie dar nesusiprato, ką dabar reikia gerbti ir mylėti...

Jau buvo mintis, kad gal ir mums reikėtų pradėti kasdien rašyti, kad Ignalina yra pasaulio centras ir vieną dieną, visi tuo įtikėję, iš tiesų pasijusime pasaulio centro valdovais. Nors... kai kuriose srityse mes taip pat esame ne pėsti. Štai anądien varčiau senus laikraščius ir užkliuvo... Šiūlėnų garbaus amžiaus jubiliatai. Perverčiau keletą paskutinių metų ir supratau, kad Šiūlėnuose gyvena daugiau senjorų, nei visame Ignalinos rajone. Kiek man žinoma, tai nutolęs kaimelis su keliomis pirkelėmis ir parduotuve. Tačiau jubiliatų ten kasmet atrandama po keliolika. Kur paslaptis? Protingoje statistikoje. Juk Lietuva – tai ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Ignalina, ir Šiūlėnai... lygiai taip pat Šiūlėnais gali būti ir Šiūlėnai, ir Kačergiškės parapija, ir N. Daugėliškio seniūnija, ir visas Ignalinos rajonas, o gal net ir mūsų sostinė – nelygu kaip pažiūrėsi ir paskaičiuosi.

Taigi, mielieji, gebėjimas laviruoti skaičiais ir informacija – talentas, kurio neturėdamas gali „pasimauti“ ant bet kokio kabliuko.

Grįžtant prie provincialų mulkinimo temos, norisi dar pakalbėti apie sveikatai naudingo maitinimo naujoves ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Neerzinsiu jūsų iš naujo, kalbėdama apie brokolių košes be druskos ir pan. Bet pasakysiu vieną keistą pastebėjimą. Apie maitinimo „revoliucijas“ pasišnekėjau ir su sostinės darželius lankančių vaikų tėvais. Šie nustebo, nieko negirdėję apie jokius pasikeitimus. Pasirodo, sostinėje neima į galvą tų kažkam svarbių sveikuoliškų kliedesių. Kad visų klausytų, sprandą nusisuktų. O mes klausome. Palyginome praėjusių metų mūsų ir sostinės darželių valgiaraščius. Mūsiškiai kur kas „turtingesni“ ir sveikesni pasirodė. Užmečiau akį į kažkokios ponios prievartines rekomendacijas, brukamas per ministeriją. Jau pirmas sakinys prasideda nuo to, kad traškučiai – nesveikas maistas... Tikrai pašėlau. Nejau mus laiko kokiais išsigimėliais ir atsilikėliais, jei galvoja, kad tokiu šlamštu mes vaikus maitiname. Mieste – gal būt. Tačiau klausimas – kodėl savo „revoliucijas“ ir eksperimentus ministerijos ir jų samdomi paslaugų teikėjai pradeda nuo provincijos, o ne nuo didmiesčių? O gal yra priešingai? Gal mes virpam nuo kiekvienos ministerijų klerkų sukurptos „špargalkės“, apie kurią jie jau vakare nebeprisimena ir skubam uoliai įgyvendinti jų svaičiojimus, net neprašomi. Juk jiems reikia sekcijas užpildyti bereikšmių susirašinėjimų su provincialais prikimštais segtuvais, idant parodytų, kokios svarbios ir reikšmingos jų pareigybės tautos išlikimui.

Beje, spaudoje vis pasirodo žinučių apie tragišką situaciją dėl darželių sostinės vaikams. Tačiau ir čia situacija labai miglota. Štai pernai viena vilnietė (tą tikrai žinau) kuo ramiausiai lankė vaikų darželį, nors ir nepateko per savivaldybės sąrašus. Mergaitės tėvai, susitikę su darželio vedėja, pravedė solidų pokalbį, išreikštą labai apčiuopiamais skaičiais, ir vieta, nors ir ne oficiali, atsirado. Sakoma taip, kaip reikia, o už tų žodžių slepia kažin kokius napoleoniškus planus.

Žodžiu, Lietuva (sostinė) be skrupulų šokdina Lietuvą Sigutę ir dar tyčiojasi... O kad visiems būtų aišku, kas yra Lietuva, peržengus sostinės ribas, atsiunčiama „chebrytė“ iš TV (esą kažkokią pagalbą ir panašiai) ir sukurpia tokių istorijų, kad niekam nebelieka abejonių dėl Lietuvos Sigutės. Paskui visa aukštuomenė, mirkdama alkoholyje, cigarečių dūmuose ir narkotikuose, iki nukritimo klykia iš vargšų idiotų provincialų.

Galiausia ir man pasidarė nebeaišku, kuri Lietuva yra kuri... 





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje