Riebios kiaulės paršų neveda

Yra tokia lietuvių patarlė. Gal kam ir kils mintis, kodėl šis rašinėlis taip pavadintas – kol dar patarlės neuždraustos. Apskritai manyčiau, kad draudimais nieko nepasieksi. Štai dabar alkoholis visaip draudžiamas, o žmonės geria, ir viskas. Valdiško nenusiperka – „taške“ randa. O juk tereikėjo vieno dalyko – ant visų alkoholinių gėrimų butelių priversti klijuoti tokią nuorodą: „5 (ar net 10) procentų gauto pelno bus skirta seimūnams skatinti“. Pusė tautos būtų metusi gerti.

Matot, norėjau nuo meno pradėti, o mintis, kur buvus, kur nebuvus, vis apie draudimus. Tai va, apie meną. Anais laikais, kurių pagrindinės idėjos, pasirodo, gyvos iki šiol, meno kūrinyje turėjo būti paminėta Partija, Komunizmo statybos arba kapitalizmo supuvimas. Tokie kūriniai būdavo leidžiami dideliais tiražais, už juos būdavo gerai mokama, o jų autoriai apdovanojami visokiomis premijomis bei šiaip apčiuopiamomis gėrybėmis.

Niekas nepasikeitė, gal tik aukštyn kojomis apsivertė. Dabar „meno“ kūriniuose sveikinamas rašymas apie komunizmo supuvimą ir visokią lygybę bei lygias teises, kurios, geriau įsižiūrėjus, yra privilegijos kokiai nors iškrypėlių grupei. Reikia pavyzdžių?

Pavyzdžių yra. „Eurovizijoje“ nugalėjo neestetiškai atrodanti dainininkė, buvusi vestuvių dainininkė, kuri, jos pačios prisipažinimu, nebegalėjo rasti darbo Izraelyje, nes nuotakos reikalavo „bent šiek tiek“ dailesnės, svečių negąsdinančios atlikėjos, todėl ji nusprendė važiuoti „į Europą“. Padainavo apie tai, kaip ji skriaudžiama ir iš jos tyčiojamasi, ir laimėjo.

Beje, kas šiais laikais yra patyčios? Ogi, pasirodo, tiesos sakymas. Visi tie, kurie parašė, kad „Eurovizijos“ nugalėtoja yra stora neskoningai apsirengusi boba, pasityčiojo iš jos ir yra lietuviški mužikai (mužikės). Štai jeigu būtų parašę – dailutė, viskas būtų buvę gražu. Ką besakysi, bet net anais laikais komunistiniai cenzoriai šitaip meluoti nevertė. Tai dabar melas tapo išaukštintas ir gražiai pavadintas „politkorektiškumu“. 

Ką tik pasibaigusiame Kanų festivalyje irgi „triumfavo“ filmai, pašvęsti „mietu per galvą“ problemai. Menas dabar – užpakalinėje vietoje, svarbiausia – politika. Vėl norisi kartoti – net anais laikais...

O viskas todėl, kad garsiausiai rėkia „skriaudžiamosios“. Paklausykite radijo, pažiūrėkite televiziją – vien tik kalbos apie lygias teises ir lygias galimybės. Lygios teisės – o kas tam prieštarauja, bet lygios galimybės? Nėra šito ir niekada nebus, nei atskirai tarp vyrų, nei atskirai tarp moterų, nei tarp vyrų ir moterų. Gamta taip surėdė, kad ne visi viską gali. 

Bet kovotojos turi kuo garsiau šaukti, kitaip jos – ne, ne nebus išgirstos, tiesiog jos neteks gerai apmokamo darbo visokiose teisių gynimo organizacijose. Štai pažiūrėjau, koks yra lygio galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų vidutinis atlyginimas. Pernai gruodžio mėnesį jis buvo truputį daugiau negu 1800 eurų, šiemet kovą – truputį mažiau negu 1600 eurų. Pats kontrolierius pernai gavo vidutiniškai 2629 eurus į mėnesį.

Už tokius pinigus galėčiau dieną naktį įrodinėti, kad mano tarnyba nepaprastai reikalinga, nes „ant Lietuvos“ jokių lygių galimybių nėra, ir darbo labai daug.

Ir meluoti už tokius pinigus ne tik galima, bet net būtina. Štai ne per seniausiai Seime įvairaus plauko kovotojos už teises, lygybę ir galimybes norėjo surengti apie tai paskaitą. Kai joms buvo pasiūlyta tokią paskaitą, faktiškai nukreiptą prieš normalią šeimą, atidėti, nes kaip tik tą dieną Seime vyko normaliai šeimai skirti renginiai, tos aktyvistės pasirodė žurnalistams užklijuotomis burnomis – joms uždraudė kalbėti. Nors ne uždraudė paskaitą, o tik ją nukėlė.

Galėjo visos tos „pagalienės“ užklijuotomis burnomis bent porą dienų pabūti,. Bet kur tau. Joms svarbu kuo daugiau kalbėti, už tai joms pinigus moka. Atrodo, joms lygios galimybės su vyrais – tai visų pirma karjeros siekimas. Tai svarbiausia, o šeimos nereikia, vaikų nereikia, tik karjera: kodėl vyrų toje srityje daugiau negu moterų, kodėl ir toje daugiau?

Jeigu man pavyktų perrėkti šitą pagiežingą feminisčių chorą, pasakyčiau, kad tokios idėjos, šeimos niekinimas ir visa tai, kas iš to išplaukia, faktiškai yra valstybės griovimas. Kai įsigalės visiška lygybė ir visai vienodos galimybės, kai moterys, norėdamos susilyginti su vyrais, nebegimdys, kas atsiras Lietuvos vietoje – dykynė? 

DELFI pieš.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje