viagra super force buy over internet

Ar sijonuotoms vištoms reikia gaidžio?

Kova už gyvūnų gerovę pas mus tampa svarbesnė už rūpestį žmonių gerove. Šiaip jau nieko netikėto čia nėra: jau seniai kova už žmogaus teises visų pirma suprantama kaip kova už nusikaltėlių teises, ir dar nebuvo nė vieno teismo, kuris priteistų kompensaciją nusikaltėlio aukai, gyvenančiai prastesnėmis sąlygomis, negu tas nusikaltėlis, kuriam vykdant visokių teisingumo teismų, kurių sprendimai viršesni už sveiką protą, nurodymus, Lietuvos teismai priteisia atlyginimą už blogas kalinimo sąlygas.

Tiek to, įrodinėti kovotojams už žmogaus teises, kad nusikaltėlio auka – irgi žmogus, yra tuščias dalykas. Geriau pasirūpinkime gyvūnų gerove. O labiausiai Lietuvoje skriaudžiami gyvūnai yra vištos (nors apskritai jos panašesnės į paukščius). 

Atrodytų, jeigu gana menkai visuomenės grupei parūpo kažkokių gyvūnų gerovė, tai visiems kitiems rūpėti dar nelabai turėtų. Sakysim, keliems aktyvistams intelekto nesubjaurotomis fizionomijomis šovė į galvą surengti piketą ir dar užsidaryti į narvą: įsivaizduokite, kaip blogai yra narvuose laikomoms vištoms. Na, parodė žiniasklaida tokius su rubrika „Be komentarų“, ir viskas. Bet ne, rodomi ilgiausi reportažai, iš aktyvistų imami interviu...

Kovotojų už vištų gerovę siekis – kad vištos būtų laikomos ne garduose, o laisvai. Matote, tada vištos bus laimingos, išeitų, ir jų kiaušiniai bus geresni, o jų suvalgę žmonės taps sveikesni. Žinote, kaip visi dabar kovoja už sveikatą. Vištų gynėjai už tai ypač agresyviai kovoja, jie net rašinėja vištų augintojams grasinančius laiškus.

Kovotojai už gerovę, sveikatą ar kitus panašius, žmoniją išgelbėti turinčius dalykus visais laikais buvo agresyvūs. Gyvenome tokioje visuomenėje, kurioje gėris buvo diegiamas prievarta, prisimename – gaila, ne visi.

Prisimenant anuos laikus, ir šiandien, susidūrus su kokia nors iniciatyva, derėtų paklausti: kam tai naudinga, kas tai finansuoja? Fanatikų, žinoma, rasti nesunku, bet pinigų vis tiek visokioms akcijoms reikia.

Pasitelkime paprasčiausią matematiką. Dabar dešimt kiaušinių prekybos centre galima nusipirkti už eurą. Kalba apie vargšių nelaimingų, narvuose laikomų vištų kiaušinius. Ekologiški kiaušiniai – kovotojų už vištų teises svajonė – kainuoja keturis eurus.

Prekybos centrai palaiko vištų gynėjų iniciatyvą ir žada stengtis, kad ateityje narvuose laikomų vištų kiaušinių lentynose nebeliktų. Čia matematika paprasta. Sakysime, marža sudaro 15 proc. Pardavęs dešimtį nelaimingų kiaušinių, prekybos centras uždirba 15 centų. O pardavęs dešimtį ekologiškų – jau 60 centų. 

Valdžia irgi už gyvūnų gerovę. Valdžia tiesiog laiminga šypsosi, kai prekės parduodamos brangiau: juk ji ima PVM. Vėl skaičiuojame: vienas euras, nukeliavęs iš pirkėjo kišenės į prekybos centro kasą, duoda valdžiai 21 centą, nes toks dabar pas mus PVM. O dešimčiai kiaušinių pabrangus keturis kartus, į valdžios kasą jau pateks 84 centai.

O kaip šita matematika atsilieps pirkėjui? Labai paprastai – irgi kalba bus apie keturis kartus. Tik ne į pirkėjo kišenę, o iš jos. Bet ar kam tai rūpi?

Purvasklaidai tikrai ne. Juk reportažai apie skriaudžiamas vištas žiūrovui įdomesni, negu kažkokie skaičiavimai, kas randa, o kas praranda.

Kaip buvo įdomu klausyti vienos vištų gynėjų draugijos atstovės, kuri pasakojo, kad pas ją gyvenančios vištos yra lamingos, nes jos kiekviena turi atskirą namuką. Taip turėtų gyventi visos vištos. Tiesa, ši vištų gynėja žengė dar vieną pažangų žingsnį: ji neprileidžia prie savo vištų gaidžio, nes vargšės vištelės, kiaušinius dėdamos, sau užpakalį plėšo.

Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad ji – ne pasaka. Tad ateis laikas, kai po Lietuvą vaikščios sijonuotos vištos, kai kiaulės bus auginamos ne mėsai, o karvės nebus melžiamos – apskritai prie jų bulius nebus prileidžiamas.

O mes valgysim daržoves. Ir tai be jokio riebalo, tik, sakysim, garuose virtas bulves. Nors teko girdėti, kad nuo krakmolo tik marškiniai standėja.  





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje