viagra super force buy over internet

Aklas šlubį vedasi

Rodos, jau nemenką amželį nugyvenau, bet mano nuomonės dar nė karto niekas neklausė. Ne, apie tai, kokia kokio nors gėrimo pakuotė man labiausiai patinka, kokią prekę labiausiai esu linkęs pirkti – tokių anketų internetu vos ne kas savaitę gaunu. O štai kad paklaustų ko nors rimtesnio – koks politikas man prie dūšios ar už kurią partiją balsuočiau – ne, tai visokių gaidžių nedomina.

Įdomu būtų sužinoti, ar yra Ignalinos rajone bent vienas, tokios garbės nusipelnęs. Gal net skaitytojams būtų įdomu sužinoti, kaip jis į išrinktųjų ir geriausius renkančiųjų tarpą pateko. Žinoma, jeigu jam neuždrausta apie tai šnekėti.

Čia aš todėl, kad žurnaliūgos, apie ką nors rašydami, labai mėgsta visuomenės nuomone pasiremti. O jei koks mitingas ar piketas – tai jau būtinai visuomenininkų surengtas ir paremtas. Bet man atrodo, kad visuomenininkai – tai didžiausi individualistai. Štai, žiūrėk, purvasklaida parašo, sakysim, taip: visuomenininkai nugalėjo: Vilniaus, pavadinkime, Pypyčių mikrorajone „X centras“ nebus statomas.

Purvasklaida patenkinta – demokratija nugalėjo, Pypyčių gyventojai irgi – statys ne pas juos, o pas kaimynus, nes „X centras“ šiaip jau visiems reikalingas ir turi būti pastatytas. Bet „visuomenininkams“ svarbiausia, kad tik jiems gerai būtų, o ar to reikia šaliai – nerūpi nei minėtiems veikėjams, nei žurnaliūgoms. Svarbiausia – suorganizuoti „visuomenės“ pasipiktinimą. Ką nors šalia stato – ne, statykit pas kaimynus. Mišką po „dačios“ langais kerta – uždrausti kirtimus, miško iš Rusijos atsivežti.   

O kokia tai visuomenė – kada nors nepatingėkit ir, kai per televiziją visokius piketus rodo, įsižiūrėkite į jų dalyvių veidus. Į visų tų, kurie ragina iškirstų miškų neatsodinti, laukti, kol savaime atžels, nes taip arčiau gamtos būsime. Į visų tų, kurie gaidžio prie vištų neprileidžia, nes vištos, kiaušinius dėdamos, sau užpakalius plėšo. Visų tų buvusių Verygos pacientų, kurie jau ne tik „laimingais“ kiaušiniais ar tokiomis pat kiaulėmis, bet ir „laimingais“ vaisiais maitinasi. 

Artėjant Kalėdoms, irgi visuomenę prisiminti yra madinga. Šventoms Kalėdoms – taip jau rašyti nebegalima, nes mažai šventumo jose beliko. Sovietmečiu tėvai eglutę Kūčių dieną parnešdavo, nes taip jų tėvai dar anoje, laisvoje Lietuvoje elgėsi. 

Dabar eglės nuo padorumo jau beveik visiškai laisvoje Lietuvoje gruodžio pirmą privalo stovėti, jeigu anksčiau – dar geriau, nes visi turi spėti dovanų nupirkti. Dovanos ir dar ėdimas, per visas stotis ir visus kanalus lenktyniaujama, kas įmantresnį „kalėdinį“ valgį pasiūlys. Ir dar paaiškins, kad Kalėdos – tai sena pagoniška šventė, kurią krikščionybė pasisavino.

Dar visuomenė tokia proga raginama aukoti vargšams. Renkami maisto produktai, renkami pinigai. Gražu, žinoma, nieko prieš aukojimą neturiu, bet kažkodėl Lietuvoje manoma, kad aukoti vargšams turi tokie pat vargšai.

Sakysim, maisto produktų rinkimas. Kur tai daroma? Prekybos centruose, kuriuose maisto produktai pigiausi. Kokiame nors Vilniuje, kur turčių daugiausia, turčiai į prekybos centrus nevaikšto, jie savo parduotuves turi, kuriose prekės keletą ar net keliolika kartų brangesnės, nes tiesiai iš kokios nors egzotiškos šalies atskraidintos. 

O ar girdėjote, kad koks nors milijonierius ar bent Seimo narys (irgi milijonierius) būtų vargšams bent kruopų paaukojęs? Beje, Seimo nariai tai daryti sau seniai uždraudė – girdi, tai būtų rinkėjų papirkinėjimas. Matote, kokius protingus žmones į Seimą renkame – jie tikrai neleis savęs nuskriausti. 

Arba paimkime labdaros koncertus per televiziją. Išreklamuoti jie, išgarsinti. Atlikėjai už dyką atlikinėja (šiais laikais dainuojančių beveik neliko). Prašoma skambinti telefonu, taip paaukojant du arba tris eurus. Ir vėl po tiek nedideli turtuoliai aukoja. Kaip sakoma, aklas šlubį veda.

Tiesa, negali sakyti, kad milijonieriai visai labdara neužsiimtų. Būna, kad iš Maskvos kokį nors simfoninį orkestrą atveža. Tiesa, bilietas į tokį koncertą vis viena pusę pensijos kainuoja, bet juk svarbiausia – kultūra į naujas aukštumas pakylėjama.

Beje, aš žurnaliūgas vis negeru žodžiu paminiu. Neseniai kažkur perskaičiau, kad laisvos spaudos kritikuoti nevalia, kad tie, kurie taip elgiasi, Maskvai tarnauja, nes laisva spauda atspindi visuomenės nuomonę, o jeigu ta spauda bus užgniaužta... Visiškai su tuo sutinku, bet juk čia kalbama apie laisvą spaudą, o ne apie tokią, kuri Lietuvoje rėkia garsiausiai. Kuriai visuomenės nuomonė – tai jos nuomonė, todėl žmonių klausinėti nė neverta.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje