Sunkus darbas – pažadais žarstytis

Jau žinome, kad spalio 14 d. rinksime naują Seimą: atitinkamą potvarkį (dekretą, ar kaip jis ten vadinasi) pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Viskas pagal įstatymus: eilinių rinkimų datą būtina paskelbti, likus iki jų pusei metų.

Tiesa, kai kurie seimūnai dar bando siūlyti surengti priešlaikinius Seimo rinkimus: girdi, ši valdžia prasta, išsirinksime kitą – bus geresnė. Bet tai jau beveik iš fantastikos srities, kaip sakydavo anais laikais – imperialistinė propaganda.

Skaityti plačiau

Laisvė, kaip ją supranta Briuselis

Balandžio 5 d. turėtų prasidėti vadinamasis Kauno pedofilų teismas. Dabar jau sunku suprasti, kas bus teisiamas, ir net už ką, nes visi, kaip sakoma, „figūrantai“ sėkmingai iškeliavo į aną pasaulį. Ir tas, kurio buvo ieškoma, ir tas, kuris buvo saugomas. Pirmasis mirė, kaip skelbia mūsų garbioji teisėsauga, „užspringęs skrandžio turiniu“, antrasis nuskendo baloje, kurioje vandens buvo – vos iki kelių.

Skaityti plačiau

Kai skiedros lekia

Be krizių apsieiti tiesiog negalime. Štai ir dabar valdžia, užuot priiminėjusi reikalingus įstatymus, aiškinasi tarpusavio santykius, ir kuo tai baigsis – kažin, ar kas gali tiksliai nuspėti. Jau kalbama, kad konservatoriai nebesusitars su Liberalų ir centro sąjunga, todėl jiems belieka viena išeitis – mažumos vyriausybė.

Skaityti plačiau

Lietuva – kam?

Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai dar kartą padarė gėdą Lietuvai: jie žygiavo svarbiausia Vilniaus gatve ir skandavo: „Lietuva – lietuviams!“ Negana to: jie davė peno Maskvos propagandistams, kurie po jų eisenos vėl galės kalbėti apie lietuvių nacionalistus.

Iš tikrųjų, kaip čia dabar mes nepagalvojome, kas gali nepatikti Maskvai. Štai kas atsitinka, kai nesitariame su Kremliaus koridorių žinovais.

Skaityti plačiau

Darbietiškas ūkiškumas

Galų gale sulaukėme – Ignaliną aplankė Darbo partijos pasiuntiniai. Paties didžiausio lietuvių tautos gelbėtojo Viktoro Uspaskich nebuvo, užtat kita viršūnėlė (negi išrūgas vadinsi grietinėle) malonėjo atvažiuoti. Žinoma, kalbėjo apie tai, kaip gerai bus po rinkimų, jeigu tauta į valdžią išrinks darbiečius.

Šiaip jau rinkiminiai pažadai buvo gana migloti – na, bus geriau, ir viskas, nes dabartinė valdžia daro blogai, o jie darys geriau. Pakels, išvystys, ūkiškiau naudos, bedarbiams duos darbo. Gerai dar, kad nepasakė: privers bedarbius dirbti.

Skaityti plačiau

Mėšlavežiui artėjant

Tikrai, kiek žmonių – tiek nuomonių. Štai vieni mano, kad mėšlą į laukus galima vežti dar sniegui nenutirpus, nes paskui gali kiti darbai susitrukdyti. O kiti įsitikinę, kad reikia palaukti tikro pavasario, nes tirpstančio sniego vanduo vertingas medžiagas išplauna.

Kažin, ar politikoje šis pavyzdys tinka? Kada, kiek laiko likus iki rinkimų, reikia pradėti rinkimų kampaniją, kurios esmę pas mus, Lietuvoje, galima būtų apibūdinti labai trumpai: derk ant kitų, kiek tik gali, ir dar truputį.

Skaityti plačiau

Nuo mokytojų iki teisėjų

Mokytojai streikuoti rengiasi. Ne visi, bet tie, kurie gyvenimu nepatenkinti, ketina kažkurią dieną vaikų nemokyti. Galima būtų paklausti – kuo tie vaikai dėti, bet geriau neklausinėti. Atsakymo vis viena nesulauksi. Geriau paklausti, kuo mokytojai nepatenkinti.

Pirmiausia, mokytojai norėtų didesnių atlyginimų. Kaip sakoma, norėti neuždrausi. Šiaip jau mokytojų atlyginimas – žinoma, palyginus su kitais atlyginimais Lietuvoje, – nėra toks prastas. Bet jis linkęs mažėti, nes mažėja darbo krūvis, o pastarasis mažėja todėl, kad Lietuvoje mažėja vaikų. Žinia, mažiau dirbi – mažiau gauni.

Skaityti plačiau

Visa meilė tinginiams

Lietuvoje labai mylimi tinginiai ir kiti tiesiog parazitai. Taip mylimi, kad kitiems, normaliai darbą dirbantiems, vaikus auginantiems, paprasčiausiai gyvenantiems tos meilės ir nebelieka.

Apie ką šiomis dienomis daugiausiai buvo kalbėta per radijo ir televizijos žinių laidas? Žinoma, apie šaltį. Apie to šalčio pasiglemžtas aukas. Skaičiuota, kiek kur žmonių sušalo, aikčiota, kad kai kur valdžia nepasirūpino šąlančiais savo piliečiais.

Skaityti plačiau

Ne vien nuostoliai

Sakoma, kad gyvename praradimų amžiuje. Tiesa, visada būdavo taip: viena prarandi, kita – atrandi. Trumpai tai būtų galima apibūdinti vienu sakiniu: anūkai gimsta, seneliai miršta. Bet ką daryti, kai prarandi, nieko už tai negavęs?
Štai, atrodo, būsimame Seime nebus žmogaus, kuris tautą galėtų pamokyti sekso paslapčių. Linksmintojų, ko gero, bus, bent jau tarp kandidatų jų užtenka, ne vienos, kaip šiame Seime, o kelių partijų gretose.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Kompiuterių remontas

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje