viagra super force buy over internet

Įstatymiškas absurdas

Rugsėjo pirmoji turėtų kažką simbolizuoti, kaip ir viskas pas mus. Jeigu neklystu, simbolizuoja ji žinių dieną. Vaikučiai tą dieną pirmą kartą nueina į mokyklėlę ir sukiša rankas į žinių aruodą – semtis tų žinių. Na, aš nekalta, jeigu jums tai nuskambėjo dviprasmiškai, jeigu jums semtis iš aruodo – tai jau kažkas tokio nelabai teisėto, bet malonaus. Čia viskas teisėta, bet ne visada labai malonu.

Skaityti plačiau

Šis tas apie nesąmones

Ar girdėjote tą nesąmonę, kad krepšinis yra antroji lietuvių religija? Manau, nesąmones mes visi linkę išgirsti pirmiausia, juoba ir visokie radijai, ir televizijos su jomis mus stengiasi supažindinti pirmiausia ir gausiausia: o gal patikėsime? Nesąmonė tai todėl, kad religingas žmogus tiki. Bet ar lietuviai tiki krepšiniu (gal čia reikėtų sakyti – į krepšinį)? Taip, bet tik tol, kol krepšininkai laimi. O kai pralaimi – kaip elgdavosi stabmeldžiai, kad jų stabukai jiems nepadėdavo? Taip, sumesdavo tuos stabukus į laužą ir sudegindavo, o vietoj jų išsidroždavo naujus.

Skaityti plačiau

Olimpinė demokratija – ne tik angliškai

Visi džiaugiamės Rūtos Meilutytės auksu. Bet ar mums nekeista, kad ji nebuvo pakviesta į dopingo kontrolę? Kad nesugedo ją vežęs autobusas? Kad dar kas nors neatsitiko, kas būtų sutrukdę jai tai padaryti?

Yra nuomonė, kad čia nėra ko stebėtis – štai jeigu Rūtai iš anksto būtų pranašautas koks nors medalis, ir ypač jeigu dėl to medalio jai būtų reikėję kovoti su brite, tada kitas reikalas. Būtų nutikę taip, kaip po pirmos varžybų dienos antroje vietoje buvusiai Austrai Skujytei: ji vienintelė buvo pakviesta (labai jau švelnus pasakymas, iš tikrųjų tokio „kvietimo“ atsisakyti negalima) į dopingo kontrolę. Rūta būtų pakviesta varžybų išvakarėse, ir kuo vėliau.

Skaityti plačiau

Lūšnynų olimpiada

Londono olimpiados atidarymas tapo visuotinės tolerancijos (lietuviškai – pakantumo, žodžiu, to, ką galima pakęsti) pamoka. Plačiai nuskambėjusio ir įvairių laisvių bei teisių gynėjams labai patikusio bei rekomenduojamo filmo „Lūšnynų milijonieriaus“ Denio Boilo (atsiprašau, jeigu šito ne visai anglo anglišką pavardę parašiau netiksliai) režisuotas renginys – pavyzdys to, kaip reikia žvelgti į istoriją, kaip reikia gerbti viską, kas buvo, ir rasti esmę bei sektiną svarbą ten, kur kiti šitų dalykų nė su žiburiu nerastų. Šiais laikais tai vadinama gal net ne tolerancija, o politiniu korektiškumu.

Skaityti plačiau

Kalbos gražios, o darbai?

Trejus metus tauta labiausiai pasitiki Prezidente Dalia Grybauskaite, trejus metus tauta įsitikinusi, kad Prezidentė D. Grybauskaitė geriausiai atstovauja jos interesus. Tiesa, žvilgtelėjus į reitingus, kyla nemažai klausimų. Kaip gali tikėti apklausomis, kai ta pati partija vienoje apklausoje surenka trejetu procentų daugiau (ar mažiau) balsų, o kitoje – priešingai, argi tai nepriklauso nuo to, kas rengia ir kas užsako apklausas?

Skaityti plačiau

Pirkit, žiopleliai...

Reklama – galingas įrankis, pasinaudodami kuriuo, vieni siekia prisikimšti kišenes kitų sąskaita. Gera reklama – tokia, kurią norisi žiūrėti. Ar kada atkreipėte dėmesį, kaip vaikai žiūri reklamą per televiziją? Ogi dažniausia išpūtę akis, susidomėję. Vadinasi, reklamos kūrėjai sugeba pritraukti, sugeba sudominti. O pritraukti ir sudominti žmonės perka, ir neretai tai, ko  jiems visai nereikia.

Skaityti plačiau

Kur sėdi vagys?

Iš tikrųjų, kaip sakoma, įdomus klausimas: kur tie vagys sėdi? Drįsčiau išsakyti savo nuomonę: tik ne kalėjime.

Beje, Seimas, baigdamas vasaros sesiją, dar kartą mane apvogė – kai atmetė Prezidentės veto ir sumažino PVM tarifą nuo 21 iki 9 nuošimčių. Valstybei tai per metus kainuos 70 milijonų litų.

Skaityti plačiau

Kas rytoj užlips mums ant galvos?

Ignalina tampa didmiesčiu. Anaiptol ne todėl, kad miestas puikiai tvarkosi, kad gražiai atrodo suremontuotos gatvės, kad remontuojami visuomeninės paskirties pastatai. Žinome, kad didmiesčių visokių yra, ir jeigu apsiribosime Lietuvos „didmiesčiais“, tai kokiame nors Panevėžyje, kuriam nuolat trūksta pinigų gėlėms, užtat netrūksta valdininkų algoms, jautiesi kur kas prasčiau. Visi žino, kad tai nuo miesto valdžios priklauso – bent jau Lietuvoje.

Skaityti plačiau

Gal dar vieną asociaciją – šį kartą bananų augintojų?

Ar girdėjote, kad Lietuvoje kuriama bananų augintojų asociacija? Taip, pas mus jau atsirado ūkininkų, kurie pasiryžę imtis šių skanių bei maistingų vaisių auginimo ir konkuruoti su visokiomis Afrikos šalimis ir Indijomis.

Būsimi asociacijos nariai supranta, kad tai padaryti bus nelengva. Jau pirmieji žingsniai parodė, kad bananų augintojams teks susidurti su begale sunkumų. Ta žolė, kurios vaisiai ir yra bananai, pasirodo, išauga iki 18 metrų. Taigi, teks pasirūpinti didesniais negu įprasta šiltnamiais. Aišku, kad tokiems šiltnamiams šildyti ir rusiškų dujų reikės daugiau, o jos, žinia, brangios, todėl bananai irgi žada būti nepigūs. Bet jie bus lietuviški!

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje