Kai skiedros lekia

Be krizių apsieiti tiesiog negalime. Štai ir dabar valdžia, užuot priiminėjusi reikalingus įstatymus, aiškinasi tarpusavio santykius, ir kuo tai baigsis – kažin, ar kas gali tiksliai nuspėti. Jau kalbama, kad konservatoriai nebesusitars su Liberalų ir centro sąjunga, todėl jiems belieka viena išeitis – mažumos vyriausybė.

Skaityti plačiau

Lietuva – kam?

Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai dar kartą padarė gėdą Lietuvai: jie žygiavo svarbiausia Vilniaus gatve ir skandavo: „Lietuva – lietuviams!“ Negana to: jie davė peno Maskvos propagandistams, kurie po jų eisenos vėl galės kalbėti apie lietuvių nacionalistus.

Iš tikrųjų, kaip čia dabar mes nepagalvojome, kas gali nepatikti Maskvai. Štai kas atsitinka, kai nesitariame su Kremliaus koridorių žinovais.

Skaityti plačiau

Darbietiškas ūkiškumas

Galų gale sulaukėme – Ignaliną aplankė Darbo partijos pasiuntiniai. Paties didžiausio lietuvių tautos gelbėtojo Viktoro Uspaskich nebuvo, užtat kita viršūnėlė (negi išrūgas vadinsi grietinėle) malonėjo atvažiuoti. Žinoma, kalbėjo apie tai, kaip gerai bus po rinkimų, jeigu tauta į valdžią išrinks darbiečius.

Šiaip jau rinkiminiai pažadai buvo gana migloti – na, bus geriau, ir viskas, nes dabartinė valdžia daro blogai, o jie darys geriau. Pakels, išvystys, ūkiškiau naudos, bedarbiams duos darbo. Gerai dar, kad nepasakė: privers bedarbius dirbti.

Skaityti plačiau

Mėšlavežiui artėjant

Tikrai, kiek žmonių – tiek nuomonių. Štai vieni mano, kad mėšlą į laukus galima vežti dar sniegui nenutirpus, nes paskui gali kiti darbai susitrukdyti. O kiti įsitikinę, kad reikia palaukti tikro pavasario, nes tirpstančio sniego vanduo vertingas medžiagas išplauna.

Kažin, ar politikoje šis pavyzdys tinka? Kada, kiek laiko likus iki rinkimų, reikia pradėti rinkimų kampaniją, kurios esmę pas mus, Lietuvoje, galima būtų apibūdinti labai trumpai: derk ant kitų, kiek tik gali, ir dar truputį.

Skaityti plačiau

Nuo mokytojų iki teisėjų

Mokytojai streikuoti rengiasi. Ne visi, bet tie, kurie gyvenimu nepatenkinti, ketina kažkurią dieną vaikų nemokyti. Galima būtų paklausti – kuo tie vaikai dėti, bet geriau neklausinėti. Atsakymo vis viena nesulauksi. Geriau paklausti, kuo mokytojai nepatenkinti.

Pirmiausia, mokytojai norėtų didesnių atlyginimų. Kaip sakoma, norėti neuždrausi. Šiaip jau mokytojų atlyginimas – žinoma, palyginus su kitais atlyginimais Lietuvoje, – nėra toks prastas. Bet jis linkęs mažėti, nes mažėja darbo krūvis, o pastarasis mažėja todėl, kad Lietuvoje mažėja vaikų. Žinia, mažiau dirbi – mažiau gauni.

Skaityti plačiau

Visa meilė tinginiams

Lietuvoje labai mylimi tinginiai ir kiti tiesiog parazitai. Taip mylimi, kad kitiems, normaliai darbą dirbantiems, vaikus auginantiems, paprasčiausiai gyvenantiems tos meilės ir nebelieka.

Apie ką šiomis dienomis daugiausiai buvo kalbėta per radijo ir televizijos žinių laidas? Žinoma, apie šaltį. Apie to šalčio pasiglemžtas aukas. Skaičiuota, kiek kur žmonių sušalo, aikčiota, kad kai kur valdžia nepasirūpino šąlančiais savo piliečiais.

Skaityti plačiau

Ne vien nuostoliai

Sakoma, kad gyvename praradimų amžiuje. Tiesa, visada būdavo taip: viena prarandi, kita – atrandi. Trumpai tai būtų galima apibūdinti vienu sakiniu: anūkai gimsta, seneliai miršta. Bet ką daryti, kai prarandi, nieko už tai negavęs?
Štai, atrodo, būsimame Seime nebus žmogaus, kuris tautą galėtų pamokyti sekso paslapčių. Linksmintojų, ko gero, bus, bent jau tarp kandidatų jų užtenka, ne vienos, kaip šiame Seime, o kelių partijų gretose.

Skaityti plačiau

Savi nešaudo į savus

Vilniaus 1-asis apylinkės teismas nusprendė, kad Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio per televiziją išsakytoje frazėje, kad „kaip dabar aiškėja, savi šaudė į savus“, nėra nusikaltimo sudėties.

Šitaip politikas kalbėjo apie sovietinės kariuomenės vykdytas žudynes atmintiną Sausio 13-ąją. Bet, anot teismo, A. Paleckis neneigė sovietinės agresijos, už ką įstatymu numatyta atsakomybė ir už ką jį būtų galima bausti, o tik išreiškė savo nuomonę. Esą A.Paleckis tai ne tvirtino, o tik darė prielaidą.

Skaityti plačiau

Laimingųjų vieta – Afrikoje

Esame nelaimingiausia šalis. Pagal apklausas – paskutiniame penketuke pasaulyje. Visi juodaodžiai, geltonodžiai, raudonodžiai, jau nekalbant apie tokius pat, kaip mes, baltuosius, yra laimingesni. Tais anais laikais raudonoji propaganda mums jau beveik buvo įpiršusi, kad kažkur Afrikoje žmonės blogiau, skurdžiau gyvena, kad kitur pasaulyje visokie kruvini ginkluoti konfliktai, cunamiai, žemės drebėjimai, badas...

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje