Tik rogutės per brangios

Nauja valdžia dar ne visai valdžia, dar net Vyriausybės nesudarė, o puolama ji jau taip įnirtingai, tarsi visos dabar esančios nesenos valdžios paliktos, o naujos sukurtos. Puolantieji šiek tiek teisūs gali jaustis, nes rinkimus laimėję „valstiečiai“ pamiršo gerą lietuvišką patarlę „Neik su velniu obuoliauti“ ir susidėjo su socialdemokratais. Bet čia irgi reikėtų palaukti, pažiūrėti, ar tie obuoliai nebus pernelyg rūgštūs.

Skaityti plačiau

Sveikai gyventi nesveika

Politikoje kol kas nieko įdomaus. Na, tie, kurie pralaimėjo, kaltųjų ieško, dažniausiai pas kaimynus. Laimėtojai irgi iki šiol negalėjo spėti ką nors tokio ypatingesnio nuveikti, vienintelio prieš vegetarus nukreipto nutarimo labai mums svarbiu nepavadinsi.

Skaityti plačiau

Akcija „Mama, tėtis ir vaikai“, arba kodėl iškrypėliai bijo D. Trumpo

Lietuvoje beveik nėra baimių, stipresnių už išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo baimę. Apie tai, kaip dabar blogai bus ir Lietuvai, ir visam likusiam pasauliui, neišskiriant net JAV, jau kalbėjo ir rašė visi, kas netingi ir kas iš to maitinasi. Visos žiniasklaidos priemonės ne kartą aprašė ir parodė Valstijose vykstančius „dešimttūkstantinius“ mitingus, nukreiptus prieš D. Trumpą.

Skaityti plačiau

Ir pinigai, ir politika

Vėlinių išvakarėse Dūkšto miestelyje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas krašto tremtiniams. Negirdėjau, kad apie tai būtų pranešęs koks nors Lietuvos komunistinis radijas ar tokia pat nepriklausoma televizija. Užtat daug kartų buvo kartojama žinia, kad Kauno IX forte atidengta lenta čia 1941 metais nužudytiems žydams, kartojama ir prieš ją atidengiant, ir atidengus.

Skaityti plačiau

Nebesirenka kaimynai...

Turbūt visiems pasitaiko – nesutinki su kuriame nors rašinyje išsakyta žurnalisto ar straipsnio herojaus nuomone, bet neigti ją neskubi. Galų gale nuomonė – kiekvieno asmeninis dalykas. Tačiau kai skaitai neteisybę, nesąmones ar tiesiog kliedesius...

Skaityti plačiau

Dienos prieš laidotuves

Nedažnai Lietuvoje pasitaiko, kad jau po pirmo rinkimų rato būtų tiek politinių lavonų. Visų pirma, aišku, visi mini Darbo partiją. Bus gal vienas kitas jos „deputatas“ Seime, bet pačiai partijai jau uždegtos žvakutės. Vos spėjo pasitraukti (nors kai kas dar klausia – ar tikrai?) iš politinio gyvenimo šios partijos įkūrėjas ir, bent jau mano nuomone, pagrindinis finansinis rėmėjas Viktoras Uspaskichas, ir varpai suskambėjo.

Skaityti plačiau

Už tuos, kurie valdys

Po didelio visokio plauko politikų keliamo triukšmo, kurio dauguma rinkėjų, kaip ir visada, negirdėjo arba stengėsi negirdėti – nesiklausyti per radiją ir televiziją, priartėjo rinkimų diena. Jau ir kvietimai išnešioti... Beje, jau ne kartą aukštų kontroliuojančių institucijų pasakyta, kad visi tie sovietmečiu prasmirdę kvietimai į rinkimus – tik bereikalingas pinigų švaistymas. Kainuoja ir kvietimus išspausdinti, ir juos išnešioti. 

Skaityti plačiau

Tai praeitis, užmirškite

Beveik prieš trisdešimt metų, kai tik prasidėjo pirmieji Sąjūdžio mitingai, Labanoro girioje vietinė moteris parodė vos pastebimą žemės kauburėlį šalia keliuko ir pasakė, kad čia palaidotas nežinomas partizanas. Prieš keletą metų dar kartą atvažiavau į tą kaimą, bet ta moteris jau buvo mirusi, ir kapo vietos nesugebėjau rasti.

Skaityti plačiau

Linksmas pažadukų gyvenimas

Lygiai prieš savaitę, aną antradienį, buvau „Maksimoje“. Prie kasos teko šiek tiek užtrukti: eilę sustabdė lietuviškai nekalbantys užsieniečiai. Pirmiausiai jiems buvo surasta užsieniečių kalbą mokanti darbuotoja, kuri išaiškino, kad Lietuvoje, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių, dokumento reikalaujama ir iš senolių, arba, idiotų kalba šnekant, senjorų. Paskui senolis nuėjo iki mašinos ir atnešė parodyti pasą. Ir tik tada užsieniečiams buvo parduota alaus.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje