viagra super force buy over internet

Nerimas

„Pastaruoju metu jaučiu padidėjusį nerimą, dažnai net nepajuntu, kaip aš jam pasiduodu. Būna dienų, kai visas pasaulis man atrodo juodas“.

Iš skaitytojos laiško

Regina MAJAUSKIENĖ (Psichologė)

Kas iš mūsų nėra jautęs nerimo? Kai kurie žmonės yra itin nerimastingi, ypač paauglystės laikotarpiu. Yra žmonių, kurie patiria stingdantį viešo kalbėjimo nerimą, yra ir tokių, kuriuos kausto bendravimo, ypač su priešingos lyties atstovais, nerimas. Užkalbinti nepažįstamą žmogų kai kuriems atrodo neįmanoma užduotis. Nerimo išgyvenimas būdingas mums visiems. Dar daugiau – nerimas mums naudingas. Nerimo paskirtis – padėti išvengti nemalonių būsenų ir veiksmų. Jokio nerimo nepatiria tik tas, kas neturi jokių vertybių, troškimų, norų, kuriam nerūpi, kas jo laukia. 

Bėda ta, kad nerimas nerimui nelygu. Sveikas nerimas – rūpestis, bendravimas, atsargumas – padeda gauti tai, ko norime ir išvengti to, ko netrokštame. Sveikas nerimas saugo mus nuo įvairių pavojų. 

Kitas dalykas – liguistas nerimas. Liguisto nerimo apimti žmonės ignoruoja realius faktus, „išpučia“ įvykius, pasaulį mato tik juodą ar baltą. Toks nerimas yra neteisingo mąstymo rezultatas. Pasistengę tikrai galime pakeisti mąstymą, jausmus, elgesį. Pats žmogus, jo mintys neretai yra svarbiausias nerimo veiksnys. 

Kokios mintys mus dažniausiai verčia nerimauti, kaip kyla nerimas? Tarkim, turite kokį nors tikslą (pvz. sėkmingai išlaikyti egzaminą), bet suvokiate, kad gali pasitaikyti nesėkmių (ne viską gerai išmokote, kažką pamiršote). Tuomet savo tikslo nepasieksite, jums kils nerimas. Nerimas – prastas gyvenimo patarėjas. Kai kurių nerimo priežasčių negalima pakeisti, tačiau galima pakeisti daugumą savo minčių. Kaip šias mintis  atpažinti ir koreguoti? Šioje situacijoje jums kils racionalių minčių: „Tikriausiai man pavyks sėkmingai išlaikyti egzaminą. Aišku, gali ir nepasisekti. Bet tai dar ne blogiausias dalykas pasaulyje. Nepavyks šį kartą, bandysiu sekantį“.

Tokios mintys padeda susikaupti ir pasiekti norimą sėkmę. Nesėkmės atveju mus apima ne tik nusivylimas, bet ir noras įveikti kylančias kliūtis, save padrąsinti. Nesėkmės mus verčia susimąstyti, ieškoti  būdų, kaip pasiekti tikslą. Tokios mintys negarantuoja, kad pasieksime tikslą, tačiau labai padidina šią tikimybę. 

Užvaldyti neracionalių minčių, galvojame kitaip: „Jaučiu, kad suklysiu“. Tokios mintys nepadeda siekti tikslo, jos tik sukelia paniką, kuri mus stingdo, atima drąsą siekti tikslo.

Racionalios  mintys sukelia sveiką rūpestį, kuris tikslus padaro įdomius, svarbius. Iracionalios mintys sukelia perdėtą, nenormaliai padidėjusį rūpestį. Iracionalios mintys dažniausiai remiasi prievolėmis, reikalavimais, būtinybėmis („mane turi visi mylėti, man turi pasisekti darbe, privalau puikiai pasirodyti ir pan.“) Nepatenkinti tokie reikalavimai mus įstumia į didžiulį nusivylimą, sukelia bevertiškumo  jausmą, pyktį, įniršį.

Absoliutūs reikalavimai retai būna įvykdomi. Už šių reikalavimų slypi mūsų norai, tačiau jie nebūtinai išsipildo. Kartais mūsų norai ir reikalavimai būna taip susipynę, kad sunku juos atskirti. Kaip iracionalias mintis pakeisti racionaliomis? Pirmiausia pažvelkite, ar jūsų iracionalios mintys atitinka tikrovę, ar jos yra logiškos. Įvertinkite, ar šios mintys jums yra naudingos ar žalingos, kur jos nuves. Akivaizdu, jog iracionalios mintys atneša daugiau skausmo ir žalos negu naudos. Atsisakykite dogmatinių reikalavimų, juos pakeiskite norais, troškimais, ugdykite toleranciją, atsisakykite globalaus savo ir kitų vertinimo (juk visi mes klystame). Pakeitę iracionalias mintis racionaliomis, pastebėsite, kad nerimas vis labiau nuo jūsų tolsta.

Savo klausimus galite siųsti šios rubrikos psichologei elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Vida Pres nuotr.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje